Ovuliacija

Tai – subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės po to, kai susiformuoja Grafo folikulas (galutinė folikulo raidos stadija prieš ovuliaciją). Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, apie 14-ąją ciklo dieną (normos ribos – 12–16 dienų), kai ciklas trunka 28 dienas. Kai kurios moterys, įvykstant ovuliacijai, pajunta nestiprų skausmą pilvo apačioje. Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliaciją yra apie 15 mm skersmens. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos (kurią reguliuoja posmegeninė liauka) maksimumas. Folikulas galiausiai plyšta dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų. Ovuliacijos metu gimdos gleivinės membrana pasiekia savo maksimalų dydį, kaip ir gleivinės liaukos (nors jos dar neišskiria sekreto). Po ovuliacijos Grafo folikulas tampa geltonuoju kūnu, kuris ima gaminti hormoną progesteroną. Daugelis periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija) remiasi ovuliacijos dienos nustatymu. Žinoma, kad maždaug pradedant 3–4 diena po ovuliacijos moteris negali pastoti.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė