Seljė teorija

Klasikinės įtampos teorijos kūrėjas buvo Kanados patologas fiziologas Hansas Seljė (1907–1982). Pasak jo sukurtos teorijos, žmogui ir gyvūnams išorinių sąlygų pokyčiai ir vidiniai sutrikimai sukelia psichinę ir fiziologinę įtampą. Ji priverčia organizmą sutelkti apsaugines jėgas. H. Seljė įtampą laikė adaptaciniu (prisitaikymo) sindromu, kuris telkia organizmo apsaugines reakcijas kovoti su liga. Įtampa pasireiškia fiziologiniais pokyčiais (širdies ritmo dažnėjimu, kraujospūdžio padidėjimu, kvėpavimo dažnėjimu ir smarkėjimu ir kt.), judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimu, emocine įtampa, baime, frustracija, kartais visišku veiklos sutrikimu. Mokslininkas iškėlė idėją, kad įtampa neatsiejama nuo viso organizmo gyvybinės veiklos, be jos neįmanoma gyvybė. Veikiamas įtampos žmogus tampa aktyvesnis, energingesnis, gali įveikti įvairias kliūtis, atlikti žygdarbį. Taip pat įtampa padeda geriau suvokti save ir suprasti kitus. H. Seljė vartojamas įtampos terminas tapo XX a. simboliu. Visumą būdingų stereotipinių bendrųjų atsakomųjų organizmo reakcijų į įvairiausių dirgiklių poveikį H. Seljė pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu (BPS). Įvairius poveikius, galinčius sukelti vienarūšes atsakomąsias reakcijas, H. Seljė pavadino dirgikliais (stresoriais), o dirgiklio (stresoriaus) veikiamo organizmo būseną – įtampos (streso) reakcija. Savo pobūdžiu įtampa yra specifinis sindromas, o kilme – nespecifinis. Įtampa susidaro nespecifiškai, nes ji kyla, kai organizmą veikia įvairiausi dirgikliai – mechaniniai, fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichiniai. H. Seljė pastebėjo, kad svetimų medžiagų (audinių ekstraktų, formalino) injekcijos, valyti hormonai (adrenalinas, insulinas), išorinis poveikis (šaltis, šiluma, spinduliuotė), trauma, nukraujavimas, skausminis stiprus raumenų įtempimas ir t. t. sukelia organizme labai panašius pokyčius: padidėja antinksčių žievinė dalis, be to, juose sumažėja lipoidų ir cholesterolio, atsiranda užkrūčio liaukos limfmazgių involiucija, eozinopenija ir skrandžio ir žarnyno opų. Pasak H. Seljė, bendrasis prisitaikymo sindromas turi tris fazes.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė