Uremija

Tai – apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, sutrikus jų išskyrimui su šlapimu dėl inkstų ligų, kai inkstai dėl sutrikusios funkcijos negali išskirti ir pašalinti šių junginių, arba dėl perteklinės šių junginių sintezės, kai inkstai nepajėgūs tokio didelio kiekio išskirti. Uremija tapatinama su hiperazotemija – būkle, kai kraujyje padaugėja nebaltyminių azotinių medžiagų (svarbiausios iš jų – šlapalas ir kreatininas). Šios būklės sunkumą lemia ne tiek paties šlapalo ar kreatinino, o kitų medžiagų kaupimasis kraujyje, pvz., kalio, toksinių guanidino darinių (guanidingintaro rūgšties, metilguanidino, guanidinacto rūgšties, guanidinpropiono rūgšties). Pastarųjų medžiagų susidaro, sutrikus normaliam šlapalo susidarymui iš arginino. Tada dalis arginino guanidino grupių neverčiamos šlapalu, o sujungiamos su tam tikromis medžiagomis – taip susidaro minėtų kenksmingų produktų. Dėl apsinuodijimo sutrinka nervų sistemos centrų veikla ir mirštama.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė