Vitaminas B2
Vitaminą B2 (riboflaviną) sudaro heterociklinis flavinas – dimetilizoaloksazinas, prie 10 azoto atomo prisijungęs penkiahidroksilį alkoholį ribitolį.
Riboflavinas – gelsvos spalvos kristalinė medžiaga, tirpi vandenyje. Jis stabilus rūgščioje terpėje, bet greitai suyra neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose bei veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Veikiant virškinimo fermentams, riboflavinas išskiriamas iš junginių ir rezorbuojamas į kraują artimoje plonosios žarnos dalyje aktyviosios pernašos būdu. Vartojant dideles vitamino dozes, dalis jo rezorbuojama paprastosios difuzijos būdu. Rezorbuotas riboflavinas patenka į audinius. Vitamino B2 (riboflavino) kofermentinės formos – flavinmononukleotidas (FMN) ir flavinadenindinukleotidas (FAD). Abu kofermentai yra nukleotidai. Jie susidaro audiniuose. Flavoproteinai dalyvauja oksidacijos reakcijose. Abiejų kofermentų (FMN ir FAD) funkcinė grupė yra izoaloksazino žiedų sistema, prijungianti elektronus ir protonus prie izoaloksazino žiedo N1 ir N5, susidarant redukuotiems kofermentams (FMNH2 arba FADH2). Konkrečios flavininių fermentų katalizuojamos reakcijos mechanizmas priklauso nuo fermento baltyminės dalies ir kitų komponentų (metalo jonų). Flavininiai fermentai dalyvauja daugelyje oksidacijos reakcijų ląstelėje: aminorūgščių, aminų, aldehidų, riebalų rūgščių, sukcinato, piruvato, a-ketoglutarato ir kt. oksidacijoje. Jie yra būtini ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai. Vitamino B2 reikia daugiau tiems audiniams, kur vyksta intensyvus audinių kvėpavimas, pvz., nerviniam audiniui. Izoliuota riboflavino avitaminozė reta. Ji dažnai būna su kitomis avitaminozėmis, pvz., vitamino PP avitaminoze (pelagra).
Trūkstant riboflavino, audiniuose mažiau susidaro jo kofermentinių formų, todėl nukenčia biologinės oksidacijos procesai ir ATP sintezė. Vitamino B trūkumas pirmiausiai pasireiškia regeneruojančiuose audiniuose, ypač odoje, akių ir burnos gleivinės epiteliniame audinyje. Burnos gleivinė, lūpos, akies junginė, oda pasidaro sausa, paskui trūkinėja, lupasi, atsiranda paraudimų apie lūpas, akis, ausis ir įtrūkimų akių bei lūpų kampučiuose. Prasideda uždegimai – odos, liežuvio, burnos gleivinės, akių junginės, ragenos. Trūkstant B2, vyksta pokyčių ir nerviniame audinyje: nugaros smegenų nervinių ląstelių atrofija, pažeidžiamas mielininis apvalkalas. Vitaminas B2 labai paplitęs gamtoje. Jo daug gyvūniniuose ir augaliniuose produktuose: mėsoje, kepenyse, inkstuose, žuvyje, piene, varškėje, kiaušinio trynyje, mielėse, žaliose lapinėse daržovėse. Laisvo riboflavino daugiausiai yra piene. Kituose maisto produktuose jis dažniausiai yra susijungęs su baltymais. Vitaminą B2 sintetina ir žarnyno mikroorganizmai.
Rekomenduojama vitamino B2 paros dozė – 1,5–2 mg, tačiau ji priklauso nuo daugelio sąlygų: maisto rūšies, žarnyno bakterijų veiklos ir kt. Augančiam organizmui vitamino B2 reikia daugiau.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė