Zomanas

1,2,2-trimetilpropilmetanfluorfosfonatas, CH₃(F)P(=O)OCH(CH₃)C(CH₃)₃, kovinė nuodingoji medžiaga. Pažeidžia nervų sistemą, blokuodamas fermentą cholinesterazę. Zomanas yra lakus, graužiamasis (korizinis) skystis, kuris grynas būna bespalvis, silpno kvapo. Dažniau jis būna nelabai grynas, tada jo spalva yra nuo geltonos iki rudos, o kvapas primena kamparo kvapą. Pirmieji pažeidimo požymiai pasireiškia, kai junginio koncentracija pasiekia 0,0005 mg/l per minutę: vyzdžių susiaurėjimas, sunkus kvėpavimas. Vidutinė mirtina koncentracija, veikianti pro kvėpavimo takus, yra 0,03 mg·min/l. Mirtina koncentracija, rezorbuojantis pro odą, – 2 mg/kg. Vidutinė mirtina koncentracija žmonėms LCt₅₀ yra 70 mg·min./m³. Zomanas yra pavojingesnis ir patvaresnis negu zarinas (už zariną nuodingesnis 2,5 karto) ar tabūnas, bet mažiau pavojingas ir patvarus nei ciklozarinas. Ruošiant purškimui, GD gali būti sutirštinamas akriloido kopolimeru. Zomanas gali būti ir dvinaris cheminis ginklas, jo pirmtakai yra metilfosfonilo difluoridas ir pinakolilo alkoholio ir amino mišinys. Apsauga nuo zomano – dujokaukė ir odos apsaugos priemonės. Priešnuodis – atropinas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė