Eutiroidinė struma

Anatomija

Eutiroidinė struma yra liga, susijusi su skydliaukės funkcija ir anatomija. Skydliaukė yra endokrininė liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje, šalia gerklės. Ji gamina skydliaukės hormonų, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno augimą. Eutiroidinė struma pasireiškia skydliaukės padidėjimu, tačiau hormonų lygis organizme išlieka normos ribose. Taigi, nors skydliaukė yra išsiplėtusi, ji veikia tinkamai ir nesukelia hormoninių sutrikimų. Ši būklė gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniau pasitaiko moterims, ypač vyresnio amžiaus grupėje.

Ligos aprašymas

Eutiroidinė struma yra stabili skydliaukės būklė, kurioje liauka padidėja dėl įvairių priežasčių, tačiau hormonų gamyba išlieka normali. Tai gali būti susiję su jodo trūkumu, genetiniais veiksniais arba autoimuninėmis ligomis. Ši liga yra svarbi, nes nors ji gali būti besimptomė, ji gali sukelti estetinį diskomfortą ir, ilgainiui, potencialiai sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimų. Be to, eutiroidinė struma gali būti rodiklis, kad organizme yra kitų sveikatos problemų, todėl svarbu ją stebėti ir, prireikus, gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės eutiroidinės strumos priežastys apima jodo trūkumą, kuris yra būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Be to, hormonų disbalansas, genetiniai veiksniai ir tam tikros autoimuninės ligos, tokios kaip Hashimoto tiroiditas, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Kiti veiksniai, įskaitant tam tikrų vaistų vartojimą, radiacinį apšvitinimą ar uždegimines ligas, gali sukelti skydliaukės padidėjimą.

Rizikos faktoriai

• Jodo trūkumas – tai yra pagrindinė rizikos priežastis, nes jodo trūkumas tiesiogiai veikia skydliaukės hormonų gamybą.
• Genetiniai veiksniai – jei šeimoje buvo skydliaukės sutrikimų, rizika susirgti eutiroidine struma padidėja.
• Amžius ir lytis – moterys, ypač po menopauzės, yra labiau linkusios į šią ligą.
• Autoimuninės ligos – asmenys, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, taip pat gali turėti didesnę riziką eiti į eutiroidinę strumą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti kaklo patinimas, diskomfortas ryjant, kvėpavimo sunkumai ar kosulys. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir estetiniai pokyčiai, kurie gali sukelti psichologinį diskomfortą. Eutiroidinė struma dažnai būna besimptomė, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti skausmą ar spaudimą aplinkiniuose audiniuose.

Diagnostika

Eutiroidinės strumos diagnostika apima fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas apčiuopia skydliaukę, ir ultragarso tyrimą, kuris padeda nustatyti jos dydį ir struktūrą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti skydliaukės hormonų lygį ir nustatyti, ar nėra hormoninių sutrikimų. Dėl papildomų tyrimų gali būti rekomenduojama atlikti skydliaukės biopsiją, jei yra įtarimų dėl navikų.

Gydymas

Eutiroidinės strumos gydymas priklauso nuo ligos priežasčių ir simptomų. Jei liga yra besimptomė, gydymas gali būti nereikalingas, tačiau pacientui rekomenduojama reguliariai stebėti skydliaukės būklę. Jei liga sukelia diskomfortą ar didelį skydliaukės padidėjimą, gali būti skiriamas jodo papildymas arba hormonų terapija. Naujausios gydymo galimybės apima chirurginę intervenciją, jei skydliaukė sukelia rimtų simptomų arba yra įtarimų dėl piktybinių procesų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti skydliaukės sveikatą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas