Anorektalinė fistulė
Anatomija
Anorektalinė fistulė yra patologinė būklė, susijusi su anorektaline zona, kuri apima tiesiąją žarną ir išangę. Ši liga sukelia nenormalų kanalą, jungiantį tiesiąją žarną su oda aplink išangę. Anatominiu požiūriu, ji pažeidžia anorektalinės srities struktūras, įskaitant išangės sfinkterius, gleivinę ir aplinkinius audinius. Fistulės gali formuotis dėl uždegiminių procesų, tokių kaip analiniai abscesai, kurie gali pažeisti natūralią anatomiją ir sukelti skausmą bei diskomfortą pacientams.
Ligos aprašymas
Anorektalinė fistulė yra nenormalus kanalas, kuris susidaro tarp tiesiosios žarnos arba analinės kanalo ir išorės odos. Ši būklė dažnai sukelia infekcijas ir uždegimą, o pacientai gali patirti skausmą, kraujavimą ar net pūlingus išskyras. Anorektalinė fistulė yra svarbi, nes gali smarkiai paveikti pacientų gyvenimo kokybę, sukelti fizinį ir psichologinį diskomfortą, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir gydyti.
Ligos priežastis
Pagrindinės anorektalinės fistulės priežastys apima analinius abscesus, kurie gali atsirasti dėl bakterinės infekcijos, uždegiminių žarnų ligų, tokių kaip Krono liga, ar traumų. Be to, tam tikros chirurginės procedūros, susijusios su tiesiosios žarnos ar išangės operacijomis, gali sukelti fistulių atsiradimą. Kiti galimi mechanizmai apima lėtinius uždegimus ir audinių nekrozę, kurie prisideda prie fistulės susidarymo.
Rizikos faktoriai
- Uždegiminės žarnų ligos – pacientai, sergantys Krono liga ar opinio kolito atvejais, yra labiau linkę į anorektalines fistules.
- Analiniai abscesai – uždegimai ir infekcijos šioje srityje gali sukelti fistulių susidarymą.
- Chirurginės intervencijos – anksčiau atliktos operacijos analinėje zonoje gali padidinti fistulių riziką.
- Imuninės sistemos sutrikimai – pacientai, turintys silpną imunitetą, gali būti labiau jautrūs uždegimams ir infekcijoms.
Simptomai
- Pagrindiniai anorektalinės fistulės simptomai gali apimti skausmą analinėje srityje, ypač tuštinimosi metu, kraujavimą iš išangės, pūlingas išskyras ir niežėjimą. Kai kurie pacientai gali patirti bendrą diskomfortą ir sunkumų atliekant kasdienes veiklas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo fistulės tipo ir uždegimo laipsnio.
Diagnostika
Anorektalinės fistulės diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti rektalinį tyrimą, kad įvertintų fistulės buvimą ir aplinkinių audinių būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami tikslesnei fistulės lokalizacijai nustatyti ir komplikacijų vertinimui.
Gydymas
Anorektalinės fistulės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininiai sprendimai gali apimti antibiotikų skyrimą infekcijoms gydyti ir skausmą malšinančių vaistų vartojimą. Tačiau chirurginė intervencija dažnai yra būtina norint uždaryti fistulę. Tai gali būti atlikta įvairiais būdais, pavyzdžiui, fistulotomija, kurioje pašalinama fistulė, arba uždaroji operacija, skirta išsaugoti sfinkterio funkciją. Naujausi gydymo metodai apima lazerinę terapiją ir biomedžiagų naudojimą, siekiant skatinti gijimą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas