Kolorektalinis polipas

Anatomija

Kolorektalinis polipas yra gerybinis navikas, kuris susidaro storosios žarnos (kolonos) arba tiesiosios žarnos (rektumo) gleivinėje. Šie polipai gali būti skirtingų dydžių ir formų, tačiau dažniausiai jie auga ant gleivinės paviršiaus. Anatominiu požiūriu, storosios žarnos struktūra apima keturias pagrindines dalis: akląją žarną, gaubtinę žarną, tiesiąją žarną ir išangę. Kolorektaliniai polipai gali paveikti bet kurią iš šių dalių, tačiau dažniausiai jie randami gaubtinėje žarnoje. Polipai gali sukelti uždegimą, kraujavimą ir net vėžį, todėl jų buvimas yra svarbus medicininis klausimas.

Ligos aprašymas

Kolorektalinis polipas yra gerybinis auglys, kuris susidaro iš gleivinės epitelio ląstelių. Jų buvimas yra svarbus, nes kai kurie polipai gali transformuotis į piktybinius navikus, tai yra storosios žarnos vėžį. Polipai gali būti klasifikuojami kaip adenominiai, hiperplastiniai ar uždegiminiai, ir kiekvienas tipas turi savo rizikos faktorius bei vystymosi mechanizmus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti asimptominė ir todėl gali būti nepastebėta, kol neatsiranda rimtesnių komplikacijų.

Ligos priežastis

Kolorektalinių polipų atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, mitybos įpročius, gyvenimo būdo faktorius ir uždegiminius procesus. Genetiniai sindromai, tokie kaip šeiminis adenominis polipozė (FAP) ar Lynch sindromas, žymiai padidina polipų riziką. Mitybos įpročiai, tokie kaip didelis raudonos mėsos ir mažas skaidulų vartojimas, taip pat gali prisidėti prie polipų susidarymo. Be to, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, gali skatinti polipų augimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės turi didesnę riziką susidurti su kolorektaliniais polipais.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su kolorektaliniais polipais ar vėžiu.
• Rizikos gyvenimo būdo faktoriai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba.
• Uždegiminės žarnyno ligos – asmenys, sergantys šių ligų, turi didesnę riziką.

Simptomai

• Kolorektaliniai polipai dažnai yra asimptominiai, tačiau kai kurie simptomai gali apimti kraujavimą iš išangės, kraują išmatose, pilvo skausmus, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą. Kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą ar pilvo pūtimą. Sunkiais atvejais, jei polipas virsta vėžiu, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip svorio kritimas ir nuovargis.

Diagnostika

Kolorektalinių polipų diagnozė paprastai atliekama naudojant kolonoskopiją, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną ir, jei reikia, paimti biopsiją. Be to, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, tokie kaip sigmoidoskopija arba kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti žarnyno būklę ir nustatyti polipų buvimą.

Gydymas

Kolorektalinių polipų gydymas dažniausiai apima polipų pašalinimą per kolonoskopiją. Šis procesas gali būti atliekamas ambulatoriškai, o pašalinti polipai siunčiami histologiniam tyrimui, kad būtų nustatyta, ar jie yra piktybiniai. Atsižvelgiant į polipų tipą ir kiekį, gali prireikti papildomų tyrimų ir stebėjimo. Prevenciniai veiksmai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarios medicininės apžiūros, taip pat gali padėti sumažinti polipų atsiradimo riziką. Naujausios terapijos galimybės apima genetinius testus ir naujas medikamentines priemones, skirtas uždegiminių procesų mažinimui žarnyne.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas