Alkoholinis hepatitas

Anatomija

Alkoholinis hepatitas yra liga, paveikianti kepenis, kurie yra svarbiausias organas, atsakingas už medžiagų apykaitą, detoksikaciją ir įvairių biocheminių procesų vykdymą organizme. Kepenyse alkoholis metabolizuojamas, o jo perteklius gali sukelti uždegimą, kuris pažeidžia kepenų ląsteles. Dėl šios ligos gali sutrikti kepenų funkcijos, kas gali paveikti visą organizmą, ypač virškinimo sistemą ir kraujotaką.

Ligos aprašymas

Alkoholinis hepatitas yra uždegiminė kepenų liga, kuri atsiranda dėl pernelyg didelio alkoholio vartojimo. Ji gali pasireikšti kaip ūminė arba lėtinė forma, priklausomai nuo alkoholio vartojimo trukmės ir intensyvumo. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip cirozė, kepenų nepakankamumas ir net mirtis. Alkoholinio hepatito atvejų skaičius didėja, ypač tarp jaunimo, todėl būtina atkreipti dėmesį į prevenciją ir gydymą.

Ligos priežastis

Alkoholinis hepatitas atsiranda dėl toksiško alkoholio poveikio kepenims. Pagrindinės šios ligos priežastys yra:

• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas – nuolatinis ir didelis alkoholio kiekis, viršijantis rekomenduojamas normas, sukelia kepenų pažeidimus.
• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į alkoholio sukeltus kepenų pažeidimus dėl genetinių ypatumų.
• Mitybos trūkumai – netinkama mityba gali pabloginti kepenų būklę ir sustiprinti alkoholio poveikį.

Rizikos faktoriai

• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas – tai pagrindinis rizikos veiksnys, kuris tiesiogiai susijęs su alkoholiniu hepatitu.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šia liga, nes jų kepenys gali būti labiau pažeidžiamos.
• Lyčių skirtumai – vyrai dažniau serga alkoholiniu hepatitu nei moterys, tačiau moterims liga gali pasireikšti greičiau.
• Esamos kepenų ligos – anksčiau buvusios kepenų ligos, tokios kaip virusinis hepatitas, gali padidinti riziką susirgti alkoholiniu hepatitu.

Simptomai

• Alkoholinis hepatitas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai apima nuovargį, apetito praradimą ir pykinimą. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti gelta (odos ir akių pageltimas), pilvo skausmas, karščiavimas ir kraujavimas iš virškinimo trakto. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti ascitas – skysčio kaupimasis pilvo ertmėje.

Diagnostika

Alkoholinio hepatito diagnozė dažniausiai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, siekdamas nustatyti kepenų funkcijos rodiklius, tokius kaip alanino aminotransferazė (ALT) ir aspartato aminotransferazė (AST). Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti kepenų būklę ir pašalinti kitas galimas ligas.

Gydymas

Alkoholinio hepatito gydymas paprastai apima alkoholio vartojimo nutraukimą, kuris yra pagrindinis žingsnis siekiant atstatyti kepenų funkcijas. Medicininiai sprendimai gali apimti kortikosteroidus, kurie mažina uždegimą, ir kitus vaistus, skatinančius kepenų regeneraciją. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama tinkama mityba ir vitaminų papildai, siekiant pagerinti bendrą sveikatą. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir regeneracinius gydymo metodus, kurie dar yra tiriami klinikinėse studijose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas