Tirotoksikozė

Anatomija

Tirotoksikozė yra liga, susijusi su skydliaukės funkcija. Skydliaukė yra mažas, bet labai svarbus organas, esantis kaklo priekyje, atsakingas už hormonų, tokių kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), gamybą. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Tirotoksikozės atveju skydliaukė gamina per daug šių hormonų, todėl veikia visą endokrininę sistemą. Tai gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, virškinimo sistemą ir kitus organus, sukeliančius įvairius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Tirotoksikozė yra būklė, kai organizme yra per daug skydliaukės hormonų. Tai gali būti sukeltas skydliaukės hiperaktyvumo arba kitų ligų, tokių kaip Graveso liga, kuri yra autoimuninė liga, sukelianti skydliaukės hiperfunkciją. Tirotoksikozė yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies ritmo sutrikimai, osteoporozė ir net tirotoksinė krizė, kuri gali būti gyvybei pavojinga.

Ligos priežastis

Pagrindinės tirotoksikozės priežastys apima autoimunines ligas, tokias kaip Graveso liga, skydliaukės uždegimą (tiroiditą) ir gerybinius skydliaukės navikus. Be to, tirotoksikozė gali atsirasti dėl per didelio jodo kiekio organizme, pavyzdžiui, vartojant tam tikrus vaistus ar maisto papildus. Mechanizmai, kurie prisideda prie šios ligos, apima skydliaukės ląstelių hiperaktyvumą ir autoimuninių procesų, kurie skatina hormonų gamybą, veikimą.

Rizikos faktoriai

• Genetika: šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti tirotoksikoze.
• Amžius: dažniausiai ši liga pasireiškia 30-50 metų amžiaus žmonėms.
• Moterys: moterys serga dažniau nei vyrai, ypač reprodukcinio amžiaus laikotarpiu.
• Stresas: didelis stresas gali prisidėti prie ligos vystymosi, ypač tiroidito atveju.

Simptomai

• Pagrindiniai tirotoksikozės simptomai apima svorio kritimą, padidėjusį apetito jausmą, nervingumą, nerimą, miego sutrikimus, širdies plakimo pagreitėjimą, prakaitavimą, karščio netoleravimą ir raumenų silpnumą. Kai kurie pacientai gali patirti ir odos pokyčius, pavyzdžiui, išsiplėtusias akis arba patinimą aplink jas.

Diagnostika

Tirotoksikozės diagnozė paprastai pradedama nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Pasitelkiami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip skydliaukės hormonų (T3, T4) ir skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) lygio nustatymas. Be to, gali būti atliekami antikūnų tyrimai, kad būtų nustatyta autoimuninė liga, ir skydliaukės ultragarsas, siekiant įvertinti organo struktūrą bei nustatyti galimus mazgus ar auglius.

Gydymas

Tirotoksikozės gydymas gali būti medicininis, chirurginis arba radioaktyviojo jodo terapija. Medicininis gydymas apima antithyroidinius vaistus, tokius kaip metimazolas, kurie slopina skydliaukės hormonų gamybą. Taip pat gali būti skiriami beta-blokatoriai, kurie padeda suvaldyti simptomus, tokius kaip širdies plakimo pagreitėjimas. Chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei yra didelis skydliaukės mazgas arba esant sunkioms komplikacijoms. Radioaktyviosios jodo terapija yra efektyvi gydant skydliaukės hiperfunkciją, nes ji sumažina skydliaukės ląstelių aktyvumą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir naujas molekulines terapijas, kurios yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas