Dermatomiozitas

Anatomija

Dermatomiozitas yra autoimuninė liga, kuri paveikia raumenis ir odą. Pagrindiniai organai, kuriuos ši liga veikia, yra raumenys, ypač skersaruožiai raumenys, atsakingi už judėjimą, ir oda, kurioje atsiranda specifiniai bėrimai. Liga gali paveikti ir kitus organus, pavyzdžiui, plaučius, širdį bei virškinimo sistemą, todėl svarbu atidžiai stebėti visą organizmą. Raumenų uždegimas sukelia silpnumą ir skausmą, o odos pažeidimai gali sukelti estetinį diskomfortą ir psichologinį stresą.

Ligos aprašymas

Dermatomiozitas yra reta liga, kuri pasireiškia raumenų silpnumu ir odos bėrimais. Tai autoimuninė būklė, kai imuninė sistema netyčia puola sveikas raumenų ir odos ląsteles. Ligos pobūdis yra lėtinis, o simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dermatomiozitas yra svarbus, nes jis gali sukelti reikšmingą gyvenimo kokybės pablogėjimą, o taip pat gali būti susijęs su kitomis, sunkesnėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys. Šios ligos diagnozė ir gydymas reikalauja specializuotos medicinos priežiūros.

Ligos priežastis

Dermatomiozito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja genetiniai, imunologiniai ir aplinkos veiksniai. Galimi mechanizmai apima genetinę polinkį, kurio metu imuninė sistema reaguoja į tam tikrus aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, virusines infekcijas ar chemines medžiagas. Be to, tam tikri vaistai ir infekcijos gali sukelti ligos paūmėjimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Dermatomiozitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ypač moterims, vyresnėms nei 40 metų.
• Genetika: Žmonėms, turintiems šeimos narių, sergančių autoimuninėmis ligomis, gali būti didesnė rizika.
• Aplinkos veiksniai: Tam tikri cheminiai junginiai, saulės spinduliai ir virusinės infekcijos gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raumenų silpnumą, ypač pečių ir klubų srityje, kuris gali būti progresyvus. Odoje gali atsirasti būdingi bėrimai, tokie kaip heliotropinė eritema (mėlynai raudoni bėrimai aplink akis) ir Gottrono dėmės (bėrimai ant pirštų sąnarių). Kiti simptomai gali apimti nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą ir sąnarių skausmus.

Diagnostika

Dermatomiozito diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdavimo metodais. Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų raumenų fermentų, tokių kaip kreatinkinazė, lygį, taip pat antikūnų tyrimus, siekiant patvirtinti autoimuninį procesą. Raumenų biopsija gali būti naudojama raumenų audinio pažeidimams įvertinti, o odos biopsija gali padėti nustatyti bėrimo pobūdį. Be to, vaizdo tyrimai, tokie kaip MRT, gali padėti įvertinti raumenų pažeidimus.

Gydymas

Dermatomiozito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pagrindiniai gydymo būdai yra kortikosteroidai ir imunosupresantai, kurie padeda slopinti imuninės sistemos aktyvumą. Taip pat gali būti skiriamos fizioterapijos sesijos, siekiant pagerinti raumenų funkciją ir sumažinti silpnumą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir kitus imunologinius gydymo metodus, kurie yra tiriami klinikiniuose tyrimuose. Be to, pacientams rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos, valgyti subalansuotą mitybą ir vengti streso, kad būtų galima palaikyti gerą savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas