Hemolizinis-ureminis sindromas

Anatomija

Hemolizinis-ureminis sindromas (HUS) yra liga, kuri paveikia kraujotakos, inkstų ir kraujo sistemas. Ši liga dažniausiai sukelia hemolizinę anemiją, kuri atsiranda dėl raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimo. Dėl to sumažėja deguonies tiekimas organizmui, o tai gali sukelti nuovargį ir silpnumą. Inkstai yra ypač paveikti, nes HUS sukelia ūminį inkstų nepakankamumą, kuris gali sukelti sunkumų šalinant atliekas iš organizmo. Taip pat gali pasireikšti trombocitopenija – mažas trombocitų kiekis kraujyje, kuris didina kraujavimo riziką. Visa tai gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl HUS yra labai svarbi medicininė būklė.

Ligos aprašymas

Hemolizinis-ureminis sindromas yra sudėtinga liga, kuri dažnai pasireiškia po infekcijos su E. coli bakterija, ypač po hemolizinio E. coli (O157:H7) sukelto viduriavimo. HUS gali pasireikšti kaip ūminė būklė, kuriai būdingas triadas: hemolizinė anemija, ūminis inkstų nepakankamumas ir trombocitopenija. Ši liga gali būti itin pavojinga, ypač vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes gali sukelti ilgalaikes komplikacijas ar net mirtį. HUS svarba kyla iš to, kad ji gali atsirasti po įprastų virškinimo trakto infekcijų, todėl būtina atidžiai stebėti pacientus, kurie patyrė tokias infekcijas.

Ligos priežastis

Pagrindinė hemolizinio-ureminio sindromo priežastis yra infekcija su tam tikromis E. coli bakterijų atmainomis, kurios gamina toksinus, sukeliančius kraujagyslių pažeidimus ir kraujo krešulių susidarymą. Toksinai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimą ir inkstų pažeidimus. Be to, gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip vaistų poveikis, imuninės sistemos sutrikimai ar genetinės ligos. Tam tikros infekcijos, pavyzdžiui, virusinės ar bakterinės, taip pat gali prisidėti prie HUS vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Vaikai ir senyvo amžiaus žmonės – šios grupės yra labiausiai pažeidžiamos dėl silpnesnės imuninės sistemos.
• Kontaktas su užkrėstais maisto produktais – pvz., nepakankamai išvirti jautienos produktai arba nepasterizuoti pieno produktai.
• Vandens užteršimas – užkrėstas vanduo gali būti infekcijos šaltinis.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imunitetą, yra labiau linkę į šią ligą.

Simptomai

• Pirmieji simptomai dažnai apima pilvo skausmą, viduriavimą (dažnai su krauju), pykinimą ir vėmimą. Vėliau gali pasireikšti nuovargis, blyškumas, odos kraujavimas ir šlapimo kiekio sumažėjimas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip sumišimas ar traukuliai, dėl inkstų nepakankamumo ir toksinų kaupimosi organizme.

Diagnostika

Hemolizinio-ureminio sindromo diagnostika apima klinikinį įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdavimo procedūras. Laboratoriniai tyrimai apima kraujo tyrimus, kurie rodo anemiją, trombocitų skaičiaus sumažėjimą ir padidėjusius kreatinino bei šlapalo kiekius, rodančius inkstų funkcijos sutrikimą. Šlapimo tyrimai gali atskleisti kraują ir baltymą šlapime. Be to, gali būti atliekami specialūs tyrimai, skirti nustatyti E. coli atmainą.

Gydymas

Hemolizinio-ureminio sindromo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais gali pakakti palaikomojo gydymo, tokio kaip skysčių balansavimas ir elektrolitų kontrolė. Sunkesniais atvejais gali prireikti dializės inkstų funkcijai palaikyti. Antibiotikai dažniausiai nenaudojami, nes jie gali pabloginti būklę. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie vaistai, tokie kaip antitoksinai, gali padėti sumažinti komplikacijas, tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų patvirtinta jų efektyvumas. Taip pat svarbu sekti pacientus po gydymo, kad būtų užkirstas kelias galimoms ilgalaikėms komplikacijoms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas