Achalazija

Anatomija

Achalazija yra liga, susijusi su stemplės anatomija, ypač su apatinio stemplės sfinkterio (LES) disfunkcija. Šis sfinkteris yra raumenų žiedas, esantis tarp stemplės ir skrandžio, kuris reguliuoja maisto patekimo į skrandį procesą. Achalazijos atveju, LES nesugebėjimas atsidaryti tinkamu laiku trukdo maisto praeiti, todėl jis kaupiasi stemplėje. Dėl to stemplė gali išsiplėsti, o ilgainiui gali atsirasti stemplės sienelių pažeidimų ir uždegimų, kas gali paveikti virškinimo sistemą ir bendrą organizmo funkciją.

Ligos aprašymas

Achalazija yra reta, bet rimta stemplės liga, kuri pasireiškia dėl sutrikusio nervų kontrolės apatinio stemplės sfinkterio raumenyse. Liga sukelia sunkumų praryjant maistą, dažnai lydima skausmo ir diskomforto. Achalazija gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip maisto atpylimas, svorio kritimas ir netgi aspiracijos pneumonija, kai maistas patenka į plaučius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti paciento gyvenimo kokybę ir reikalauja tinkamo gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinė achalazijos priežastis yra nervų pažeidimas, kuris lemia stemplės raumenų funkcijos sutrikimą. Dažnai tai yra autoimuninė reakcija, kai organizmo imuninė sistema atakuoja nervų ląsteles, atsakingas už raumenų kontrolę. Be to, gali būti genetinių veiksnių, taip pat aplinkos poveikio, kuris gali prisidėti prie ligos vystymosi. Kai kurie tyrimai rodo, kad virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas, gali būti galimos provokuojančios priežastys.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Achalazija dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ypač vyresniems nei 30 metų žmonėms.
• Genetika: Kai kurie šeimos istorijos atvejai rodo, kad gali būti paveldimas polinkis šiai ligai.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Autoimuninės ligos gali padidinti riziką susirgti achalazija.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima disfagiją (sunkumą praryjant), krūtinės skausmą, maisto atpylimą, svorio kritimą ir kartais kosulį ar dusulį, ypač naktį.
• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų (pvz., lengvas diskomfortas praryjant) iki sunkių (pvz., dažnas maisto atpylimas ir svorio kritimas).

Diagnostika

Achalazijos diagnozė paprastai pradedama nuo klinikinių simptomų vertinimo. Pagrindiniai diagnostiniai metodai apima endoskopiją, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti stemplę, ir manometriją, kuri matuoja stemplės slėgį ir raumenų funkciją. Taip pat gali būti atliekama radiologinė stemplės kontrastinė tyrimo procedūra, leidžianti įvertinti stemplės formą ir maisto pratekėjimą.

Gydymas

Achalazijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininiai sprendimai apima vaistus, kurie padeda atpalaiduoti apatinio stemplės sfinkterio raumenis, tokius kaip nitratai ar kalcio kanalų blokatoriai. Chirurginiai gydymo metodai apima Heller myotomiją, kurios metu chirurgas perpjauna raumenis, kad palengvintų maisto pratekėjimą. Taip pat gali būti naudojamos endoskopinės procedūros, tokios kaip balionų dilatacija, siekiant išplėsti sfinkterį. Naujausios terapijos galimybės apima botulino toksino injekcijas, kurios gali laikinai atpalaiduoti raumenis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas