Alkoholinė kepenų liga

Anatomija

Alkoholinė kepenų liga tiesiogiai susijusi su kepenų funkcija ir anatomija. Kepenys yra didžiausias vidaus organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, ir atlieka daugybę svarbių funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitą, toksinų neutralizavimą ir kraujo filtravimą. Ši liga paveikia kepenų ląsteles, sukelia jų uždegimą, fibrozę ir, galiausiai, cirozę. Kepenų pažeidimai gali paveikti ir kitas sistemas, pavyzdžiui, virškinimo, endokrininę ir imuninę sistemas, sukeldami organizmo disbalansą ir įvairius simptomus.

Ligos aprašymas

Alkoholinė kepenų liga apima kelis etapus, pradedant nuo alkoholio sukeltos steatozės (riebalų kaupimosi kepenyse) iki alkoholio sukelto hepatito ir galiausiai cirozės. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kepenų nepakankamumą, ir yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių pasaulyje. Be to, alkoholinė kepenų liga dažnai yra susijusi su socialinėmis problemomis, tokiomis kaip priklausomybė nuo alkoholio ir psichinės sveikatos sutrikimai.

Ligos priežastis

Pagrindinė alkoholinės kepenų ligos priežastis yra ilgalaikis ir per didelis alkoholio vartojimas. Alkoholis kepenyse metabolizuojamas, o jo perteklius sukelia toksinių medžiagų kaupimąsi, uždegimą ir ląstelių žūtį. Be to, genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, tam tikrų genų variantai, gali padidinti asmens jautrumą alkoholiui. Taip pat kiti veiksniai, tokie kaip mitybos trūkumai ir kitos kepenų ligos (pvz., virusinis hepatitas), gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis alkoholio vartojimas – tai pagrindinis rizikos veiksnys, kuris didina kepenų pažeidimo tikimybę.
• Genetiniai veiksniai – tam tikri genai gali padidinti jautrumą alkoholio poveikiui.
• Mitybos trūkumai – nesubalansuota mityba gali pabloginti kepenų būklę.
• Kitos kepenų ligos – tokios kaip virusinis hepatitas, gali didinti riziką.
• Amžius ir lytis – vyrai dažniau serga šia liga nei moterys, o vyresni žmonės yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pirmieji ligos simptomai gali būti nespecifiniai, tokie kaip nuovargis, pykinimas ir apetito praradimas. Vėliau gali pasireikšti stipresni simptomai, tokie kaip gelta (odos ir akių pageltimas), pilvo skausmas, patinimas dėl skysčių kaupimosi ir kraujavimas iš virškinimo trakto. Sunkiais atvejais gali išsivystyti kepenų nepakankamumas, kuris kelia pavojų gyvybei.

Diagnostika

Alkoholinė kepenų liga diagnozuojama remiantis anamnezės, klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų rezultatais. Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, kad įvertintų kepenų funkciją (pvz., transaminazių, bilirubino lygį) ir atliktų vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti kepenų struktūrinius pokyčius.

Gydymas

Alkoholinės kepenų ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia būtina nutraukti alkoholio vartojimą, kad būtų sustabdytas ligos progresavimas. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, skirtus uždegimui mažinti ir kepenų funkcijai gerinti. Naujausios terapijos galimybės apima antioksidantus ir vaistus, kurie gali padėti atstatyti kepenų ląsteles. Be to, mitybos pokyčiai ir gyvenimo būdo keitimas (pvz., fizinė veikla) yra būtini, siekiant pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas