Antrinė amiloidozė

Anatomija

Antrinė amiloidozė yra liga, kuri susijusi su amiloido baltymų kaupimusi organizme, ypač audiniuose ir organuose, tokiuose kaip inkstai, kepenys, širdis ir nervų sistema. Amiloido baltymai yra netinkamai sulankstyti proteino fragmentai, kurie gali sukelti audinių pažeidimus ir sutrikdyti jų funkcijas. Paveikti organai dažnai praranda savo gebėjimą normaliai veikti, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą ar širdies sutrikimus.

Ligos aprašymas

Antrinė amiloidozė yra antrinė liga, kuri dažniausiai išsivysto kaip komplikacija dėl kitų lėtinių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, Krono liga ar tuberkuliozė. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų ir reikšmingai paveikti pacientų gyvenimo kokybę. Amiloidozės diagnozė ir gydymas gali būti sudėtingi, todėl svarbu atpažinti ligą laiku.

Ligos priežastis

Antrinė amiloidozė dažniausiai atsiranda dėl lėtinių uždegiminių procesų organizme. Pagrindinės priežastys apima:

• Uždegiminės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, kurios sukelia ilgalaikį uždegimą ir gali skatinti amiloido baltymų gamybą.
• Infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, kurios gali sukelti organizmo reakciją ir amiloido kaupimąsi.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali paveikti organizmo gebėjimą tvarkyti baltymus.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikės uždegiminės ligos – pacientai, sergantys šios rūšies ligomis, turi didesnę riziką susirgti antrine amiloidoze.
• Amiloidozės atvejai šeimoje – genetinė predispozicija gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.
• Vyresnis amžius – senstant organizmo gebėjimas kovoti su uždegimais mažėja, todėl ligos rizika didėja.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo paveiktų organų. Dažniausi simptomai apima nuovargį, svorio kritimą, patinimus, ypač aplink akis ir kojose, širdies ritmo sutrikimus, inkstų funkcijos sutrikimus, o kai kuriais atvejais ir neurologinius simptomus, tokius kaip tirpimas ar silpnumas.

Diagnostika

Antrinei amiloidozei diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekama klinikinė apžiūra, o vėliau gali būti paskirti laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai ir audinių biopsijos, siekiant nustatyti amiloido baltymų buvimą. Vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, taip pat gali būti naudojami vertinant paveiktus organus.

Gydymas

Antrinės amiloidozės gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir paveiktų organų. Gydymas gali apimti uždegiminių ligų kontrolę, naudojant vaistus, tokius kaip kortikosteroidai ar imunosupresantai. Be to, gali būti skiriami vaistai, kurie tiesiogiai mažina amiloido baltymų gamybą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti simptomus. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą paciento priežiūrą ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą, kad būtų pagerinta bendra sveikatos būklė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas