Aortos koarktacija

Anatomija

Aortos koarktacija yra įgimta širdies yda, kuri pasireiškia aortos susiaurėjimu, dažniausiai tarp aortos lankų ir inkstų arterijų. Ši liga paveikia kraujotakos sistemą, ypač aortą, didžiausią kraujagyslę, kuri transportuoja deguonimi prisotintą kraują iš širdies į visą organizmą. Susiaurėjimas sukelia padidintą kraujospūdį virš koarktacijos vietos ir sumažintą kraujospūdį žemiau jos, kas gali sukelti įvairių organų, tokių kaip inkstai ir smegenys, kraujotakos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Aortos koarktacija yra rimta liga, kuri gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant hipertenziją, širdies nepakankamumą ir insultą. Ši liga dažnai diagnozuojama vaikystėje, tačiau kai kuriais atvejais ji gali pasireikšti suaugusiems. Aortos koarktacija gali būti izoliuota liga, tačiau ji taip pat dažnai pasitaiko kartu su kitomis širdies ydomis, tokiomis kaip bikuspidinė aortos vožtuvo liga. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Aortos koarktacija dažniausiai yra įgimta, tai reiškia, kad ji atsiranda embrioninėje vystymosi stadijoje. Tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu sirgo tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, gali turėti didesnę riziką susirgti aortos koarktacija. Kai kuriais atvejais ši liga gali būti susijusi su kitomis įgimtomis anomalijomis, tokiomis kaip Turnerio sindromas.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezėje esant aortos koarktacijai, padidėja rizika.
• Įgimtos širdies ydos – asmenims, turintiems kitų širdies defektų, taip pat kyla didesnė rizika.
• Moterų nėštumo metu patirtos ligos – motinos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Aortos koarktacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra aukštas kraujospūdis, galvos skausmas, nuovargis, krūtinės skausmas ir dusulys. Vaikams gali pasireikšti augimo sulėtėjimas ir širdies nepakankamumo požymiai. Kai kurie pacientai gali neturėti jokių simptomų, todėl liga gali būti diagnozuota tik atlikus tyrimus.

Diagnostika

Aortos koarktacija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. Dažniausiai naudojami tyrimai yra echokardiografija, kuri leidžia vizualizuoti širdies struktūras ir aortą, bei rentgeno nuotraukos, kurios gali parodyti aortos susiaurėjimą. Taip pat gali būti atliekami kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) išsamesniam aortos ir aplinkinių struktūrų įvertinimui.

Gydymas

Aortos koarktacijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento amžiaus. Lengvų atvejų metu gali būti taikomas stebėjimas ir reguliari medicininė priežiūra. Sunkesniais atvejais būtina chirurginė intervencija, kurios metu aortos susiaurėjimo vieta gali būti pašalinta arba išplėsta. Taip pat gali būti taikomos invazinės procedūros, tokios kaip balioninė angioplastika. Naujausios terapijos galimybės apima stentavimo metodus, kurie gali padėti išplėsti susiaurėjusią aortą ir pagerinti kraujotaką. Gydymo tikslas yra sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti normalų kraujo tekėjimą per aortą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas