Ašarojanti akis

Anatomija

Ašarojanti akis, dar vadinama epifora, yra būklė, kai ašarų gamyba ir nutekėjimas yra sutrikdyti. Ši liga yra susijusi su akies anatomija, ypač su ašarų liaukomis, ašarų kanaliukais ir nosies ašarų kanalu. Ašarų liaukos, esančios viršutinėje akies dalyje, gamina ašaras, kurios drėkina akies paviršių. Normaliai ašaros nuteka per ašarų kanaliukus į nosies ašarų kanalą, o iš ten – į nosį. Sutrikus šiam procesui, ašaros gali kauptis akyje, sukeldamos ašarojimą.

Ligos aprašymas

Ašarojanti akis yra ne liga, o simptomas, rodantis, kad akies ašarų balansas yra sutrikęs. Tai gali pasireikšti tiek per dideliu ašarų gaminimu, tiek ir per mažai nutekėjimu. Ši būklė gali būti laikina arba lėtinė, ir ji gali turėti įtakos paciento kasdieniam gyvenimui, sukeldama diskomfortą, regėjimo sutrikimus ir net socialinę izoliaciją. Dėl to svarbu atpažinti ir gydyti šią būklę, kad būtų išvengta komplikacijų.

Ligos priežastis

Ašarojančios akies priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra: uždegiminiai procesai, pavyzdžiui, konjunktyvitas, akių alergijos, akies paviršiaus sužeidimai, ašarų kanalo obstrukcija ar anomalijos. Be to, senėjimo procesai gali paveikti ašarų gamybą ir nutekėjimą. Kitos priežastys gali būti neurologiniai sutrikimai, kurie veikia raumenis, atsakingus už ašarų nutekėjimą, arba tam tikri vaistai, kurie gali sukelti ašarų gamybos pokyčius.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria ašarojančias akis dėl natūralių senėjimo procesų.
• Alergijos – asmenys, kuriems yra alergijų, yra labiau linkę į ašarojimą dėl dirginimo.
• Akies traumos – bet kokie sužalojimai ar operacijos akyje gali sutrikdyti ašarų nutekėjimą.
• Neurologiniai sutrikimai – ligos, tokios kaip Bell paralyžius, gali paveikti raumenis, atsakingus už akies funkciją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra nuolatinis ašarojimas, kuris gali būti lengvas arba intensyvus, sukeliantis diskomfortą.
• Taip pat gali pasireikšti akies paraudimas, niežėjimas, deginimo pojūtis ar net regėjimo sutrikimai.
• Kai kuriais atvejais gali būti pastebima gleivinės išskyros iš akies, ypač jei yra uždegimas.

Diagnostika

Ašarojančių akių diagnostika apima išsamų akių tyrimą, kurio metu gydytojas vertina akies būklę, ašarų gamybą ir nutekėjimą. Gali būti atliekami ašarų srauto testai, kurie matuoja, kiek ašarų gaminama per tam tikrą laiką. Taip pat gali būti atlikta fluoresceino testas, siekiant patikrinti, ar nėra obstrukcijų ašarų kanaluose. Gydytojas taip pat gali ištirti paciento medicininę istoriją ir atlikti papildomus tyrimus, jei reikia.

Gydymas

Ašarojančių akių gydymas priklauso nuo priežasties. Jei ašarojimą sukelia alergijos, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai. Jei problema yra ašarų kanalo obstrukcija, gali prireikti chirurginio gydymo, kad būtų atkurta normali ašarų nutekėjimo funkcija. Taip pat gali būti naudojami dirbtiniai ašarai, siekiant palengvinti diskomfortą. Naujausios terapijos galimybės apima lazerinę chirurgiją, kuri gali padėti atkurti normalią ašarų srauto funkciją. Be to, svarbu stebėti ir gydyti bet kokius uždegiminius procesus akyje, kad būtų išvengta komplikacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas