Autoimuninis hepatitas

Anatomija

Autoimuninis hepatitas yra liga, kuri tiesiogiai veikia kepenis, kurie yra vienas iš pagrindinių žmogaus organų. Kepenyse vyksta medžiagų apykaita, detoksikacija, tulžies gamyba ir baltymų sintezė. Ši liga sukelia uždegimą kepenų audiniuose, dėl ko gali prasidėti jų pažeidimas ir funkcijų sutrikimas. Poveikis gali apimti ne tik kepenis, bet ir kitus organus bei sistemas, tokius kaip imuninė sistema, kuri klaidingai atpažįsta kepenų ląsteles kaip svetimas ir pradeda jas atakuoti.

Ligos aprašymas

Autoimuninis hepatitas yra lėtinis uždegiminis procesas, kurio metu organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti kepenų ląsteles. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama jauniems suaugusiems ir paaugliams. Autoimuninis hepatitas gali sukelti rimtus kepenų pažeidimus, o be tinkamo gydymo gali išsivystyti kepenų cirozė arba net kepenų nepakankamumas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai ir reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros.

Ligos priežastis

Autoimuninio hepatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra kompleksinis procesas, apimantis genetinius, imunologinius ir aplinkos veiksnius. Galimi mechanizmai apima genetinę predispoziciją, kai tam tikri genai gali padidinti ligos riziką. Aplinkos veiksniai, tokie kaip virusinės infekcijos (pvz., hepatitas C), gali sukelti imuninės sistemos disbalansą, kuris lemia autoimuninę reakciją prieš kepenų ląsteles. Be to, tam tikri vaistai ar toksinai taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija autoimuninių ligų gali padidinti riziką.
• Moterų lytis: autoimuninis hepatitas dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
• Amžius: liga dažniausiai pasireiškia jauniems suaugusiems ir paaugliams.
• Aplinkos veiksniai: virusinės infekcijos, vaistai ir toksinai gali sukelti ligos atsiradimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, apetito praradimas, pykinimas, gelta (odos ir akių pageltimas), skausmas dešinėje pilvo pusėje ir sąnarių skausmai. Kai kurie pacientai gali patirti lengvus simptomus, o kiti gali turėti sunkius ir greitai progresuojančius simptomus, dėl ko gali prireikti hospitalizacijos.

Diagnostika

Autoimuninis hepatitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, kraujo tyrimais ir kepenų biopsija. Kraujo tyrimai padeda nustatyti kepenų fermentų lygį, autoantikūnų buvimą ir uždegimo rodiklius. Kepenų biopsija yra svarbus diagnostikos metodas, leidžiantis įvertinti kepenų audinių pažeidimo laipsnį ir uždegimo pobūdį. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, siekiant įvertinti kepenų struktūrą.

Gydymas

Autoimuninio hepatito gydymas apima imunosupresantų, tokių kaip kortikosteroidai, vartojimą, siekiant sumažinti imuninės sistemos aktyvumą ir uždegimą kepenyse. Papildomai gali būti skiriami kiti imunosupresantai, tokie kaip azatioprinas. Gydymo trukmė gali būti ilga, o kai kuriais atvejais gali prireikti nuolatinės terapijos. Be vaistų, pacientams rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos, įskaitant subalansuotą mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą. Naujųjų terapijų srityje vyksta intensyvūs tyrimai, siekiant rasti efektyvesnius gydymo metodus ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas