Cholangitas

Anatomija

Cholangitas yra liga, susijusi su tulžies latakų sistema, kurią sudaro tulžies latakai, kepenys ir kasa. Tulžies latakai yra vamzdeliai, kurie perneša tulžį iš kepenų į plonąją žarną. Ši sistema yra svarbi virškinimo procesui, nes tulžis padeda skaidyti riebalus ir absorbuoti maistines medžiagas. Cholangito atveju, uždegimas gali paveikti tiek intrahepatinius (vidinius) tulžies latakus, tiek ekstrahepatinius (išorinius) latakus, sukeldamas obstrukciją ir infekciją, kas gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui.

Ligos aprašymas

Cholangitas yra tulžies latakų uždegimas, dažniausiai sukeltas infekcijos. Jis gali būti ūminis arba lėtinis, priklausomai nuo uždegimo trukmės ir intensyvumo. Ūminis cholangitas dažnai yra pavojingas gyvenimui, nes jis gali sukelti sepsį ir kitus sunkius komplikacijas. Ligos svarba kyla iš jos galimybės sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kepenų nepakankamumą ir mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės cholangito priežastys apima bakterinę infekciją, dažniausiai atsirandančią dėl tulžies latakų obstrukcijos, kurią gali sukelti akmenys, navikai ar randai. Infekcija gali plisti iš žarnyno į tulžies latakus, sukeldama uždegimą. Be to, autoimuninės ligos, tokios kaip primarinė sklerozuojanti cholangitas, taip pat gali sukelti šią ligą. Kiti veiksniai, tokie kaip kepenų cirozė ar tulžies latakų anomalijos, taip pat gali prisidėti prie cholangito vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Kepenų ligos, tokios kaip cirozė, didina cholangito riziką, nes silpnina kepenų funkciją ir gali sukelti tulžies latakų obstrukciją.
• Tulžies akmenys, kurie gali užkimšti tulžies latakus, yra vienas iš dažniausių cholangito sukėlėjų.
• Amžiaus faktorius, nes vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria tulžies latakų problemas.
• Autoimuninės ligos, kurios gali pakenkti tulžies latakams ir sukelti uždegimą.

Simptomai

• Pagrindiniai cholangito simptomai apima karščiavimą, šaltkrėtį, gelta (odos ir gleivinių pageltimas), pilvo skausmą, ypač dešinėje pusėje, ir niežulį. Simptomai gali būti nuo lengvų (pvz., lengvas pilvo diskomfortas) iki sunkių (pvz., sunkus skausmas ir sepsis).

Diagnostika

Cholangito diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kurie padėtų nustatyti infekcijos požymius ir kepenų funkcijos sutrikimus. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali padėti vizualizuoti tulžies latakų obstrukciją ir uždegimą. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) gali būti naudojama ne tik diagnostikai, bet ir gydymui, pašalinant akmenis iš tulžies latakų.

Gydymas

Cholangito gydymas paprastai apima antibiotikų terapiją, siekiant kovoti su infekcija. Jei liga yra sunki, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninės terapijos. Chirurginės intervencijos, tokios kaip ERCP, gali būti naudojamos akmenims pašalinti arba tulžies latakams atidaryti. Lėtinio cholangito atveju gydymas gali apimti imunosupresantus, siekiant sumažinti uždegimą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip biotechnologiniai vaistai, taip pat yra tiriami kaip galimi cholangito gydymo sprendimai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas