Chondromiksoidinė fibroma

Anatomija

Chondromiksoidinė fibroma yra gerybinis navikas, kuris dažniausiai atsiranda kauluose, ypač ilguosiuose kauluose, tokiuose kaip šlaunikaulis ar peties kaulas. Ši liga paveikia kaulų sistemą, ypač kaulų ir kremzlių audinius. Naviko struktūra primena kremzlinį audinį, todėl jis gali daryti spaudimą aplinkiniams audiniams, o tai gali sukelti skausmą ar diskomfortą. Dėl šios priežasties chondromiksoidinė fibroma gali turėti įtakos judėjimo funkcijai ir bendram fiziniam aktyvumui.

Ligos aprašymas

Chondromiksoidinė fibroma yra reta liga, kuri dažniausiai diagnozuojama jaunų suaugusiųjų ir paauglių amžiuje. Tai gerybinis navikas, tačiau jis gali sukelti skausmą ir diskomfortą, priklausomai nuo jo vietos ir dydžio. Ši liga yra svarbi, nes nors ji nėra piktybinė, jos augimas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kaulų lūžiai arba aplinkinių audinių pažeidimai. Be to, chondromiksoidinė fibroma gali būti klaidingai diagnozuojama kaip kitos, potencialiai pavojingesnės ligos, todėl svarbu atlikti tikslią diagnostiką.

Ligos priežastis

Chondromiksoidinė fibroma atsiranda dėl neaiškių priežasčių, tačiau manoma, kad jos vystymąsi gali lemti genetiniai veiksniai ir tam tikri biologiniai procesai, kurie skatina kremzlinio audinio proliferaciją. Nors liga nėra paveldima, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali turėti įtakos naviko formavimuisi. Be to, gali būti, kad lėtinis kaulų pažeidimas ar trauma didina riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius – chondromiksoidinė fibroma dažniausiai diagnozuojama paaugliams ir jaunimui.
• Genetiniai veiksniai – tam tikros genetinės mutacijos gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Kaulų traumos – ankstesni kaulų sužalojimai gali būti susiję su didesne chondromiksoidinės fibromos rizika.

Simptomai

• Pagrindiniai chondromiksoidinės fibromos simptomai apima skausmą paveiktoje srityje, kuris gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik fizinio krūvio metu. Taip pat gali pasireikšti patinimas, jautrumas ar diskomfortas aplink naviką. Kai kuriais atvejais, jei navikas yra didelis, gali pasireikšti judėjimo apribojimai.

Diagnostika

Chondromiksoidinės fibromos diagnozė dažniausiai pradedama nuo fizinio tyrimo, po kurio gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai padeda nustatyti naviko vietą, dydį ir struktūrą. Galiausiai, norint patvirtinti diagnozę, gali būti reikalinga biopsija, kurioje paimamas audinio mėginys iš naviko.

Gydymas

Chondromiksoidinės fibromos gydymas dažniausiai apima chirurginį naviko pašalinimą. Operacijos metu gydytojas stengiasi visiškai pašalinti naviką, kad sumažintų recidyvo riziką. Po operacijos pacientams gali prireikti reabilitacijos, kad atstatytų judėjimo funkcijas. Be chirurginio gydymo, kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir papildomos terapijos, tokios kaip radioterapija, nors tai nėra įprasta chondromiksoidinės fibromos atveju. Naujų terapijų, tokių kaip biologiniai vaistai, tyrimai vis dar vyksta, tačiau kol kas chirurginis gydymas išlieka pagrindiniu gydymo metodu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas