Cistinė inkstų liga

Anatomija

Cistinė inkstų liga yra genetinė būklė, kuri paveikia inkstus, sukeliančią cistų (skysčių pripildytų ertmių) atsiradimą audiniuose. Pagrindiniai organai, kuriuos veikia ši liga, yra inkstai, kurie atlieka svarbų vaidmenį organizmo filtravimo sistemoje. Inkstai yra poriniai organai, esantys nugaros pusėje, po šonkauliais, ir jie atsakingi už kraujo valymą nuo toksinų, skysčių balansą ir elektrolitų kontrolę. Cistos, susidarančios inkstų audiniuose, gali paveikti jų funkciją ir sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant inkstų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Cistinė inkstų liga apima grupę genetinių sutrikimų, kurių metu inkstuose formuojasi cistos. Tai gali būti paveldima liga, dažniausiai pasireiškiančia autosominės dominuojančios arba autosominės recessyvios formos. Liga gali būti besimptomė ilgą laiką, tačiau progresuojant gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, inkstų akmenys ir inkstų nepakankamumas. Dėl šių priežasčių cistinė inkstų liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui.

Ligos priežastis

Cistinė inkstų liga dažniausiai yra paveldima, o pagrindinės priežastys yra genetiniai mutacijos, atsirandančios tam tikruose genuose, kurie reguliuoja inkstų ląstelių augimą ir vystymąsi. Pavyzdžiui, autosominės dominuojančios cistinės inkstų ligos atveju, mutacijos dažniausiai randamos PKD1 arba PKD2 genuose. Be genetinių veiksnių, kai kurie aplinkos veiksniai, tokie kaip inkstų pažeidimai ar infekcijos, gali prisidėti prie ligos progresavimo.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – jei šeimoje buvo cistinė inkstų liga, rizika susirgti padidėja.
• Amžius – liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems, tačiau simptomai gali pasirodyti ir vaikystėje.
• Rasė – kai kuriose populiacijose, pavyzdžiui, tarp kaukaziečių, liga pasireiškia dažniau.

Simptomai

• Pirmieji ligos simptomai gali būti lengvi ir apimti nugaros skausmus, pilvo skausmus ar diskomfortą. Vėliau gali pasireikšti rimtesni simptomai, tokie kaip kraujas šlapime, hipertenzija, inkstų akmenys ir inkstų nepakankamumas, kuris gali sukelti patinimą, nuovargį ir bendrą silpnumą.

Diagnostika

Cistinė inkstų liga diagnozuojama atliekant įvairius tyrimus, įskaitant ultragarsinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Šie tyrimai padeda nustatyti cistų buvimą, jų dydį ir skaičių inkstuose. Be to, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir nustatyti galimus sutrikimus.

Gydymas

Cistinė inkstų liga gydoma atsižvelgiant į simptomus ir ligos progresavimą. Lengvos formos atveju gali būti taikoma stebėjimo strategija, tačiau esant rimtesniems simptomams, gali prireikti vaistų, skirtų hipertenzijai kontroliuoti arba skausmui malšinti. Kai kuriais atvejais, jei cistos sukelia didelį diskomfortą ar komplikacijas, gali prireikti chirurginės intervencijos. Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikri vaistai, tokie kaip tolvaptanas, gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti cistų dydį, tačiau tai turėtų būti sprendžiama individualiai gydytojo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas