Cukrinis diabetas dėl mitybos sutrikimų

Anatomija

Cukrinis diabetas, ypač susijęs su mitybos sutrikimais, turi tiesioginį poveikį žmogaus endokrininei sistemai, ypač kasa, kuri yra atsakinga už insulino gamybą. Insulinas yra hormonas, reguliuojantis cukraus kiekį kraujyje. Be to, liga gali paveikti kepenis, raumenis ir riebalų audinį, kurie visi dalyvauja gliukozės metabolizme. Poveikis šiems organams gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų problemas ir nervų pažeidimus.

Ligos aprašymas

Cukrinis diabetas dėl mitybos sutrikimų yra lėtinė liga, kuri pasireiškia, kai organizmas negali tinkamai apdoroti gliukozės, dėl ko kyla cukraus kiekis kraujyje. Ši liga gali būti dviejų tipų: pirmas tipas, kai kasa visiškai nustoja gaminti insuliną, ir antras tipas, kai organizmas nesugeba efektyviai naudoti insuliną. Mitybos sutrikimai, tokie kaip per didelis cukraus ir angliavandenių vartojimas, gali sukelti antsvorį ir nutukimą, kurie yra pagrindiniai antro tipo diabeto rizikos veiksniai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, insultas ir inkstų nepakankamumas.

Ligos priežastis

Pagrindinės cukrinio diabeto priežastys yra genetiniai veiksniai, mitybos sutrikimai, fizinio aktyvumo stoka ir nutukimas. Genetiniai veiksniai gali lemti paveldimumą, o mitybos sutrikimai, tokie kaip nesubalansuota mityba, padidintas cukraus ir riebalų vartojimas, gali sukelti insulino rezistenciją. Be to, fizinio aktyvumo trūkumas prisideda prie svorio didėjimo, o tai dar labiau padidina diabeto riziką. Šie mechanizmai gali sukelti uždegiminius procesus organizme, kurie taip pat prisideda prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Antsvoris ir nutukimas – didina insulino rezistenciją.
• Fizinis neaktyvumas – mažina organizmo gebėjimą apdoroti gliukozę.
• Netinkama mityba – per didelis cukraus ir angliavandenių suvartojimas.
• Genetinė predispozicija – šeimos istorija padidina riziką susirgti.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms rizika yra didesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti dažnas šlapinimasis, padidėjęs troškulys, nuovargis ir neryškus matymas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti odos niežėjimas, lėtos žaizdų gijimo problemos ir tirpimas galūnėse. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir organizmo reakcijos.

Diagnostika

Cukrinio diabeto diagnozė paprastai atliekama atliekant kraujo tyrimus, kurie matuoja gliukozės kiekį. Pagrindiniai tyrimai apima gliukozės kiekio matavimą nevalgius, 2 valandų gliukozės toleravimo testą ir HbA1c tyrimą, kuris rodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius tris mėnesius. Be to, gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir rinkti anamnezę, kad nustatytų galimus rizikos veiksnius.

Gydymas

Cukrinio diabeto gydymas apima tiek medicinines, tiek nemedicinines priemones. Medicininės priemonės dažniausiai apima insulino terapiją arba geriamuosius vaistus, kurie padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos keitimą, fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę. Naujausios terapijos galimybės apima pažangius vaistus, tokius kaip GLP-1 agonistai ir SGLT2 inhibitoriai, kurie padeda gerinti gliukozės kontrolę ir mažinti komplikacijų riziką. Reguliarus gydytojo stebėjimas ir paciento švietimas taip pat yra svarbūs sėkmingam gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas