Dantų kariesas

Anatomija

Dantų kariesas yra liga, susijusi su dantų struktūra, ypač su emalio, dentino ir pulpos sluoksniais. Dantys sudaryti iš kelių sluoksnių: išorinis sluoksnis – emalis, po juo esantis dentinas ir vidinis sluoksnis – pulpa, kuri turi nervus ir kraujagysles. Karieso procesas prasideda nuo emalio pažeidimo, kai rūgštys, susidarančios dėl bakterijų aktyvumo, pradeda ardyti mineralus, o vėliau gali prasiskverbti į dentiną ir galiausiai paveikti pulpos audinį. Ši liga gali sukelti skausmą, infekcijas ir net dantų praradimą, todėl ji turi didelę įtaką burnos sveikatai ir bendrai organizmo būklei.

Ligos aprašymas

Dantų kariesas yra progresuojanti dantų liga, kuri sukelia dantų audinių pažeidimus. Jis dažniausiai pasireiškia, kai burnoje yra bakterijų, kurios metabolizuoja cukrus ir kitus angliavandenius, gamindamos rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Kariesas gali būti klasifikuojamas į įvairias formas, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir gylio. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, sukelti infekcijas ir reikalauti brangaus gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės dantų karieso priežastys yra bakterijos, kurios susidaro burnoje, nesilaikant tinkamos burnos higienos. Bakterijos metabolizuoja maisto likučius, ypač cukrus, ir gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Be to, dantų kariesui gali turėti įtakos ir kiti veiksniai, tokie kaip dantų struktūros silpnumas, mažas seilių kiekis, kuris padeda neutralizuoti rūgštis, ir nesveika mityba, turinti daug cukraus ir mažai maistingųjų medžiagų. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie lemia dantų struktūros ir atsparumo kariesui ypatumus.

Rizikos faktoriai

• Prasta burnos higiena: nepakankamas dantų valymas ir reguliarių vizitų pas odontologą trūkumas gali padidinti karieso riziką.
• Didelis cukraus vartojimas: maisto produktai ir gėrimai, turintys daug cukraus, skatina bakterijų augimą ir rūgščių gamybą.
• Saulės trūkumas: mažas seilių kiekis gali sumažinti burnos bakterijų skaičių ir rūgščių neutralizaciją.
• Genetiniai veiksniai: paveldimos dantų struktūros ypatybės gali lemti didesnę karieso riziką.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti dantų jautrumą, ypač valgant karštą, šaltą ar saldų maistą. Vėliau gali pasireikšti skausmas, kai kariesas progresuoja ir pažeidžia gilesnius dantų sluoksnius. Galiausiai, pacientai gali jausti nuolatinį skausmą, danties lūžimą ar net danties praradimą, jei kariesas nėra gydomas laiku.

Diagnostika

Dantų kariesas diagnozuojamas atliekant klinikinį tyrimą, kurio metu odontologas apžiūri dantis, ieškodamas matomų pažeidimų ar dėmių. Taip pat gali būti naudojami rentgeno tyrimai, kurie padeda nustatyti karieso buvimą dantų viduje, kurio negalima pamatyti plika akimi. Jei reikia, odontologas gali naudoti specialius instrumentus, kad įvertintų dantų struktūros būklę ir identifikuotų pažeidimus.

Gydymas

Dantų karieso gydymas priklauso nuo jo sunkumo. Pradiniai karieso etapai gali būti gydomi naudojant fluorido preparatus, kurie padeda remineralizuoti emalį. Jei kariesas jau pažengęs, gali prireikti plombuoti dantį, pašalinant pažeistą audinį ir užpildant jį specialiomis medžiagomis. Sunkesniais atvejais, kai pažeidimas pasiekia pulpą, gali prireikti šaknies kanalų gydymo arba net danties ištraukimo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip lazerinis gydymas ar biologiškai aktyvios medžiagos, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs sprendimai dantų karieso gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas