Dempingo sindromas
Anatomija
Dempingo sindromas yra sutrikimas, susijęs su virškinimo sistema, ypač su skrandžio ir plonosios žarnos funkcijomis. Ši liga dažniausiai pasireiškia po skrandžio operacijų, tokių kaip skrandžio šalinimas ar skrandžio apylankos operacijos. Dėl šių procedūrų pasikeičia maisto judėjimo per virškinimo traktą greitis, kas gali sukelti įvairius simptomus. Pagrindinės paveiktos sistemos yra virškinimo sistema, nervų sistema ir endokrininė sistema, nes sutrikus normaliam maisto virškinimui ir absorbcijai, gali kilti problemų su hormonų reguliavimu ir nervų signalo perdavimu.
Ligos aprašymas
Dempingo sindromas apibūdinamas kaip greitas maisto judėjimas iš skrandžio į plonąją žarną, sukeliantis įvairius simptomus, kurie atsiranda po valgio. Ši liga gali būti klasifikuojama į ankstyvą ir vėlyvą dempingo sindromą. Ankstyvas dempingo sindromas pasireiškia per 30 minučių po valgio, o vėlyvas – po 1–3 valandų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelės įtakos paciento gyvenimo kokybei, sukelti maistingumo trūkumus ir psichologinę įtampą dėl nuolatinio diskomforto.
Ligos priežastis
Pagrindinė dempingo sindromo priežastis yra chirurginės procedūros, dėl kurių pasikeičia skrandžio anatomija ir funkcija. Be to, kiti veiksniai gali apimti nervų pažeidimus, kurie gali sutrikdyti normalų virškinimo proceso reguliavimą. Pacientai, kurie anksčiau sirgo skrandžio opomis ar kitomis virškinimo trakto ligomis, taip pat gali būti labiau linkę į šią ligą. Be to, greitas ir nesveikas maisto vartojimas, tokie kaip didelis cukraus ar angliavandenių kiekis, gali pabloginti simptomus.
Rizikos faktoriai
- Chirurginės procedūros skrandžio srityje – operacijos, tokios kaip skrandžio šalinimas, padidina dempingo sindromo riziką.
- Virškinimo trakto ligos – ankstesnės problemos, tokios kaip opos ar gastroezofaginio refliukso liga, gali prisidėti prie sindromo išsivystymo.
- Netinkama mityba – didelis cukraus, angliavandenių ir riebalų kiekis, taip pat greito maisto vartojimas gali pabloginti simptomus.
Simptomai
- Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip pilvo pūtimas ir diskomfortas, iki sunkių, tokių kaip stiprus skausmas, viduriavimas, šaltkrėtis ir silpnumas. Ankstyvas dempingo sindromas gali pasireikšti kaip galvos svaigimas, pykinimas ir tachikardija, o vėlyvas dempingo sindromas dažnai sukelia hipoglikemiją, sukeldamas prakaitavimą, silpnumą ir nerimą.
Diagnostika
Dempingo sindromas diagnozuojamas remiantis paciento anamneze ir simptomų analize. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, taip pat rekomenduoti laboratorinius tyrimus, kad išsiaiškintų galimus maistingumo trūkumus. Be to, gali būti naudojami vaizdavimo tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar endoskopija, kad būtų įvertinta virškinimo trakto būklė ir nustatyta galimų komplikacijų.
Gydymas
Dempingo sindromo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda sulėtinti maisto judėjimą per virškinimo traktą ar reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nemedicininiai sprendimai gali apimti dietos pakeitimus, pavyzdžiui, mažesnių, dažnesnių valgių vartojimą, maisto produktų, turinčių didelį baltymų ir skaidulų kiekį, pasirinkimą bei vengimą greito maisto. Naujausios terapijos galimybės apima kineziterapiją ir psichologinę paramą, kad būtų galima geriau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas