Didelė storoji žarna

Anatomija

Didelė storoji žarna, dar vadinama kolonu, yra svarbi virškinimo sistemos dalis, esanti tarp plonosios žarnos ir tiesiosios žarnos. Ji yra sudaryta iš keturių pagrindinių segmentų: kylančiosios, skersinės, nusileidžiančiosios ir sigminės storosios žarnos. Didelėje storosios žarnos dalyje vyksta vandens ir elektrolitų absorbcija, o taip pat formuojasi išmatos. Liga, susijusi su šia struktūra, gali paveikti ne tik pačią žarną, bet ir aplinkinius organus, tokius kaip kepenys ir kasa, taip pat gali turėti įtakos bendrai virškinimo sistemos funkcijai.

Ligos aprašymas

Didelė storoji žarna gali būti paveikta įvairių ligų, tokių kaip uždegiminė žarnų liga, polipai, divertikulitas ar net vėžys. Šios ligos dažnai pasireiškia uždegimu, skausmu ir sutrikusiomis žarnyno funkcijomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šias ligas, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno obstrukcija ar perforacija, kas gali būti gyvybei pavojinga. Ligos eiga gali būti skirtinga, nuo lengvų simptomų iki sunkių komplikacijų, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Didelės storosios žarnos ligų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai minimos uždegiminės reakcijos, genetiniai veiksniai, mitybos įpročiai, stresas ir gyvenimo būdo pasirinkimai. Pavyzdžiui, mityba, turinti daug riebalų ir mažai skaidulų, gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos ligomis. Taip pat svarbūs gali būti imuninės sistemos sutrikimai, kurie sukelia uždegimą žarnyne.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės dažniau susiduria su storosios žarnos ligomis.
• Genetika – šeimyninė polinkis į storosios žarnos ligas gali padidinti riziką.
• Mityba – dieta, kurioje trūksta skaidulų ir gausu riebalų, gali prisidėti prie ligų vystymosi.
• Rūkymas – šis įprotis yra siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika.
• Fizinio aktyvumo stoka – sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie žarnyno ligų atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo skausmas, pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kraujo buvimas išmatose ir svorio netekimas. Simptomai gali būti lengvi, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunkiomis formomis, tokiomis kaip stiprus skausmas, karščiavimas ir dehidratacija.

Diagnostika

Didelės storosios žarnos ligų diagnostika apima įvairius tyrimus, tokius kaip kolonoskopija, kompiuterinė tomografija ir rentgeno tyrimai. Kolonoskopija yra viena iš svarbiausių procedūrų, leidžiančių tiesiogiai apžiūrėti storosios žarnos gleivinę ir atlikti biopsijas, jei reikia. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo rodiklius ar anemiją.

Gydymas

Didelės storosios žarnos ligų gydymas priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medikamentai, tokie kaip uždegimą slopinantys vaistai, antibiotikai ar skausmą malšinantys preparatai, gali būti skirti. Be to, gali būti rekomenduojama keisti mitybą, didinant skaidulų kiekį ir gerinant hidraciją. Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkioms ligoms ar komplikacijoms, gali prireikti chirurginės intervencijos, tokios kaip polipų šalinimas ar žarnos rezekcija. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija, taip pat gali būti taikomos kai kurioms uždegiminėms ligoms gydyti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas