Difilobotriozė

Anatomija

Difilobotriozė yra helmintozinė liga, kurią sukelia difilobotrija – plati kirmėlė, priklausanti kaspinuočių grupei. Ši liga daugiausiai paveikia virškinimo sistemą, ypač plonąją žarną. Infekcija prasideda, kai žmogus suvalgo užkrėstą žuvį, kurioje yra lervų. Šios lervos prisitvirtina prie žarnų sienelių, kur gali augti ir daugintis. Dėl šio proceso gali būti pažeidžiama žarnyno gleivinė, o ilgalaikė infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant žarnyno obstrukciją ar anemiją, dėl maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimų.

Ligos aprašymas

Difilobotriozė yra parazitinė liga, kurią sukelia difilobotrijos (Diphyllobothrium latum) kirmėlės. Šios kirmėlės gali pasiekti net kelis metrus ilgį ir gyvena žmogaus organizme, daugiausiai plonojoje žarnoje. Liga dažniausiai pasitaiko šalyse, kuriose vartojama žuvies patiekalai, ypač žali ar nepakankamai termiškai apdoroti. Difilobotriozė yra svarbi ne tik dėl savo poveikio sveikatai, bet ir dėl galimų epideminių protrūkių, ypač tarp žmonių, kurie vartoja užkrėstą žuvį.

Ligos priežastis

Pagrindinė difilobotriozės priežastis yra užkrėstos žuvys, kurios yra tarpiniai difilobotrijos šeimininkai. Kirmėlės lervos patenka į vandenį ir vystosi tame pačiame vandenyje, kur įvyksta žuvų užkrėtimas. Žmonės, vartojantys neapdorotą arba blogai termiškai apdorotą žuvį, turi didelę riziką užsikrėsti. Taip pat, kitos galimos priežastys yra nekontroliuojamas žuvų auginimas ir netinkamos sanitarinės sąlygos žuvų apdorojimo metu.

Rizikos faktoriai

• Valgymas neapdorotos arba blogai termiškai apdorotos žuvies, ypač gėlavandenių rūšių.
• Nepakankama sanitarija žuvų apdirbimo ir laikymo metu.
• Gyvenimas regionuose, kur difilobotriozė yra endeminė, ypač šaltuose vandenyse, kur kirmėlės gali gyventi.

Simptomai

• Difilobotriozės simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai apima pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti anemija, svorio kritimas, ir maistinių medžiagų trūkumai, dėl kurių gali atsirasti nuovargis, silpnumas ir bendras organizmo silpnumas.

Diagnostika

Difilobotriozės diagnozė paprastai nustatoma remiantis laboratoriniais tyrimais. Pagrindinis tyrimas apima išmatų analizę, siekiant nustatyti kirmėlių kiaušinius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti anemijos buvimą ir kitus su infekcija susijusius pokyčius. Kartais gali prireikti papildomų vaizdavimo tyrimų, tokių kaip ultragarsas, kad būtų galima įvertinti galimas komplikacijas.

Gydymas

Difilobotriozės gydymas paprastai apima antihelmintinius vaistus, tokius kaip prazikvantelis arba niklosamidas, kurie yra veiksmingi prieš difilobotriją. Gydymo metu svarbu užtikrinti tinkamą mitybą, kad būtų atkurta maistinių medžiagų pusiausvyra, ypač jei liga sukėlė anemiją. Be to, prevencinės priemonės, tokios kaip tinkamas žuvų paruošimas ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas, yra būtinos siekiant išvengti infekcijos pasikartojimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas