Dirgliosios žarnos sindromas

Anatomija

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinių žarnyno sutrikimų grupė, kuri dažniausiai paveikia storąją žarną. Ši liga susijusi su virškinimo sistema, ypač su žarnyno judrumu ir nervų sistemos reguliavimu. DŽS gali paveikti žarnyno sienelės raumenis, nervų galūnes ir gleivinę, todėl pacientai jaučia skausmą, diskomfortą ir kitus simptomus. Žarnyno anatomija, įskaitant raumenų sluoksnius ir nervų inervaciją, yra svarbi suprantant, kaip ši liga veikia organizmą.

Ligos aprašymas

Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinis virškinimo sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiais simptomais, įskaitant pilvo skausmą, pūtimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą. Ši liga yra dažna ir gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei. DŽS gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems. Liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio fizinei sveikatai, bet ir dėl psichologinės gerovės, nes dažnai sukelia nerimą ir stresą.

Ligos priežastis

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga susijusi su keliais veiksniais. Pagrindinės priežastys gali apimti:

• Žarnyno mikrobų disbalansas, kuris gali paveikti virškinimo procesus.
• Nervų sistemos sutrikimai, kurie gali sukelti netinkamą žarnyno judrumą.
• Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar nerimas, kurie gali pabloginti simptomus.

Rizikos faktoriai

• Amžius: DŽS dažniau pasireiškia jauniems žmonėms.
• Lyčių skirtumai: Moterims šis sindromas diagnozuojamas dažniau nei vyrams.
• Psichologinės problemos: Stresas, nerimas ir depresija gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Žarnyno infekcijos: Ankstesnės infekcijos gali padidinti DŽS riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra pilvo skausmas, kuris dažnai palengvėja po tuštinimosi.
• Pūtimą ir diskomfortą pilvo srityje.
• Viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, kurie gali keistis tarpusavyje.
• Kiti simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus ir emocinį diskomfortą.

Diagnostika

Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas remiantis simptomų analize ir medicininiu istorijos vertinimu. Paprastai naudojami šie diagnostiniai metodai:

• Fiziniai tyrimai, siekiant įvertinti pilvo skausmą ir kitus simptomus.
• Kraujo tyrimai, kad būtų išvengta kitų ligų.
• Žarnyno tyrimai, įskaitant endoskopiją, jei įtariama, kad gali būti rimtesnių problemų.

Gydymas

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gydymo galimybės apima:

• Vaistus, tokius kaip antidepresantai ar vaistai nuo viduriavimo, kurie gali padėti suvaldyti simptomus.
• Dietos pakeitimus, įskaitant skaidulų vartojimą, kuris gali pagerinti žarnyno funkciją.
• Psichologinę terapiją, pvz., kognityvinę elgesio terapiją, kuri gali padėti pacientams susidoroti su stresu ir nerimu.
• Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip probiotikų vartojimas, kuris gali padėti atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas