Dispepsija

Anatomija

Dispepsija yra virškinimo sutrikimas, kuris daugiausia paveikia viršutinę virškinimo sistemą, įskaitant stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Šios anatomijos dalys yra atsakingos už maisto perdirbimą, jo judėjimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą. Dispepsijos atveju gali būti pažeista skrandžio gleivinė, sutrikdyta skrandžio rūgštingumo pusiausvyra arba pasikeitęs virškinimo fermentų išsiskyrimas, kas gali lemti neefektyvų maisto virškinimą ir įsisavinimą.

Ligos aprašymas

Dispepsija, dar žinoma kaip virškinimo sutrikimas, apibūdina grupę simptomų, kurie gali apimti skausmą, diskomfortą ar pilvo pūtimą po valgio. Tai nėra savarankiška liga, o simptomų kompleksas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis virškinimo trakto ligomis. Dispepsija yra svarbi, nes ji gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip skrandžio opa ar gastroezofaginio refliukso liga. Be to, dispepsija gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukeldama nuolatinį diskomfortą ir nerimą.

Ligos priežastis

Dispepsijos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali sukelti skausmą ir diskomfortą.
• Skrandžio opa – gali sukelti stiprų skausmą ir virškinimo sutrikimus.
• Refliuksinė liga – skrandžio rūgštis gali patekti į stemplę, sukeldama dirginimą ir diskomfortą.
• Neteisinga mityba – per didelis riebaus, aštraus maisto vartojimas, alkoholio ar kofeino suvartojimas gali pabloginti simptomus.
• Stresas – psichologiniai veiksniai gali paveikti virškinimo procesus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su dispepsija, nes jų virškinimo sistema gali būti mažiau efektyvi.
• Rūkymas – gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą ir pabloginti simptomus.
• Alkoholis – per didelis vartojimas gali dirginti skrandžio gleivinę.
• Stresas – gali turėti įtakos virškinimo procesams ir pabloginti simptomus.
• Neteisinga mityba – nesveika mityba gali prisidėti prie dispepsijos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai dispepsijos simptomai gali būti:
  • Pilvo skausmas ar diskomfortas, ypač po valgio.
  • Pūtimas ir pilvo tempimas.
  • Rėmuo arba deginimo pojūtis krūtinėje.
  • Pykinimas ar net vėmimas.
  • Greitas sotumo jausmas valgant.

Diagnostika

Dispepsijos diagnostika apima anamnezės rinkimą ir fizinį tyrimą, taip pat gali būti atliekami įvairūs tyrimai, tokie kaip:

• Endoskopija – leidžia tiesiogiai apžiūrėti virškinimo trakto gleivinę.
• Ultragarsas – gali padėti nustatyti anatominius pokyčius ar struktūras pilvo ertmėje.
• Kraujotakos tyrimai – gali būti naudojami nustatyti infekcijas ar uždegimus.
• H.pylori testai – nustatyti Helicobacter pylori bakteriją, kuri gali sukelti skrandžio problemas.

Gydymas

Dispepsijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali būti:

• Antacidai – mažina skrandžio rūgštingumą.
• Protonų siurblio inhibitoriai – sumažina skrandžio rūgšties gamybą.
• Antibiotikai – jei dispepsiją sukelia infekcija, pavyzdžiui, H.pylori.

Nemediciniai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip mitybos koregavimas, streso valdymas ir fizinio aktyvumo didinimas. Taip pat rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie sukelia simptomus, ir pasitarti su specialistu dėl tinkamiausio gydymo plano.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas