Enchondroma

Anatomija

Enchondroma yra gerybinis kaulinis navikas, kuris dažniausiai vystosi iš kremzlės audinio. Šis navikas paprastai pasireiškia ilguosiuose kauluose, tokiuose kaip šlaunikaulis, žastikaulis ir pirštų kaulai. Enchondromos gali būti randamos ir kitose kūno vietose, tačiau dažniausiai jos paveikia rankas ir kojas. Dėl jų buvimo kauluose, šis navikas gali turėti įtakos kaulų struktūrai ir funkcijai, sukeldamas skausmą ar diskomfortą, kai jis auga ir veikia aplinkinius audinius.

Ligos aprašymas

Enchondroma yra gerybinis navikas, kuris susidaro iš kremzlės ląstelių. Jis gali būti vienišas arba daugybinis, kai pacientas turi kelis navikus. Ši liga dažnai aptinkama jauniems suaugusiems, dažniausiai nuo 20 iki 40 metų amžiaus. Enchondromos yra svarbios, nes nors jos yra gerybinės, jos gali sukelti komplikacijų, tokių kaip kaulų lūžiai, kai navikas silpnina kaulą. Taip pat yra rizika, kad retai jos gali transformuotis į piktybinius navikus, todėl nuolatinis stebėjimas yra būtinas.

Ligos priežastis

Enchondromos tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos jų vystymuisi. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės su tam tikromis genetinėmis ligomis, tokiomis kaip Ollier liga ar Maffucci sindromas, turi didesnę riziką susirgti enchondromomis. Taip pat gali būti susiję ir aplinkos veiksniai, tačiau šiuo metu trūksta konkrečių įrodymų, kad jie tiesiogiai sukelia šią ligą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai: Žmonės, sergantys Ollier liga ar Maffucci sindromu, turi didesnę riziką susirgti enchondromomis.
• Amžius: Dažniausiai liga pasireiškia jauniems suaugusiems, ypač nuo 20 iki 40 metų amžiaus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas, patinimas ar diskomfortas paveiktoje srityje. Kai kuriais atvejais, ypač jei navikas auga, gali pasireikšti ir kaulų lūžiai. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos.

Diagnostika

Enchondromos diagnozė dažnai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad įvertintų naviko dydį ir vietą. Biopsija gali būti atlikta, kad patvirtintų diagnozę ir atmestų piktybinius navikus.

Gydymas

Enchondromų gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir simptomų sunkumo. Dažniausiai, jei navikas nesukelia simptomų, jis gali būti stebimas, atliekant reguliarius vaizdinius tyrimus. Jei navikas sukelia skausmą ar kitus simptomus, gali prireikti chirurginio pašalinimo. Naujoviškos gydymo galimybės, tokios kaip minimaliai invazinės procedūros, taip pat yra tiriamos, tačiau tradicinis chirurginis gydymas išlieka pagrindiniu būdu, siekiant užtikrinti, kad navikas negrįžtų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas