Enterovirusinė infekcija

Anatomija

Enterovirusinė infekcija paveikia žmogaus organizmą, ypač susijusi su virškinimo sistema, nervų sistema ir kvėpavimo takais. Enterovirusai dažnai patenka į organizmą per virškinamąjį traktą, kur jie gali sukelti uždegiminius procesus, paveikdami žarnyną. Taip pat, kai kurie enterovirusai gali patekti į centrinę nervų sistemą, sukelti meningitą ar encefalitą, o tai gali turėti rimtų pasekmių smegenų funkcijai. Dėl savo plitimo per kvėpavimo takus, šie virusai gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas, paveikdami plaučius ir bronchus.

Ligos aprašymas

Enterovirusinė infekcija yra virusinė liga, kurią sukelia enterovirusai, priklausantys Picornaviridae šeimai. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvų simptomų, tokių kaip karščiavimas ir gerklės skausmas, iki sunkių komplikacijų, tokių kaip meningitas ar miokarditas. Enterovirusai yra plačiai paplitę ir gali sukelti epidemijas, ypač vaikų tarpe. Šios infekcijos svarba kyla iš jos gebėjimo sukelti rimtas sveikatos problemas, ypač silpnesniems asmenims, pavyzdžiui, kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms.

Ligos priežastis

Pagrindinė enterovirusinės infekcijos priežastis yra užsikrėtimas enterovirusais, kurie gali plisti per kontaktą su užkrėstais asmenimis, užterštu maistu ar vandeniu. Virusai gali patekti į organizmą per burną arba kvėpavimo takus. Įvairūs enterovirusų tipai, tokie kaip ECHO ir Coxsackie virusai, gali sukelti skirtingas klinikines formas. Be to, esant silpnai imuninei sistemai, rizika užsikrėsti ir patirti sunkesnes ligos formas padidėja.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vaikai ir kūdikiai yra labiau pažeidžiami, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai išvystyta.
• Imuniteto silpnumas: žmonės su silpna imunine sistema, pvz., sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę į sunkesnes infekcijas.
• Vasaros ir rudens sezonai: enterovirusai dažniau plinta šiuo laikotarpiu, todėl rizika užsikrėsti padidėja.

Simptomai

• Enterovirusinės infekcijos simptomai gali būti labai įvairūs. Lengvi simptomai apima karščiavimą, gerklės skausmą, raumenų skausmus ir galvos skausmą. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, odos bėrimas, meningito ar encefalito simptomai, tokie kaip galvos skausmas, kaklo standumas ir neurologiniai sutrikimai.

Diagnostika

Enterovirusinės infekcijos diagnozė paprastai grindžiama klinikiniais simptomais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, išsiaiškinti ligos istoriją ir, jei būtina, paskirti laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai diagnostiniai metodai apima virusų kultūras, polimerazės grandinės reakciją (PGR), kad būtų galima aptikti viruso DNR arba RNR, ir serologinius tyrimus, padedančius nustatyti antikūnus prieš virusą.

Gydymas

Enterovirusinės infekcijos gydymas dažniausiai yra simptominis, kadangi specifinio antivirusinio gydymo šiai ligai nėra. Gydytojai rekomenduoja gerti daug skysčių, vartoti skausmą malšinančius vaistus ir stebėti simptomus. Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, esant meningitui, gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvesnio gydymo, įskaitant intraveninius skysčius ir stebėjimą. Naujoviškos terapijos galimybės dar yra tyrimų stadijoje, tačiau mokslininkai nuolat ieško efektyvesnių gydymo metodų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas