Epispadija

Anatomija

Epispadija yra įgimta urogenitalinės sistemos anomalija, kuri paveikia šlaplę ir genitalijas. Ši liga pasireiškia tuo, kad šlaplė neatsidaro įprastoje vietoje, o vietoj to, ji atsidaro ant varpos viršaus, o moterims – ant klitorio ar šlaplės. Epispadija gali paveikti šlapimo pūslę ir jos funkciją, nes šlaplės anomalijos gali sukelti šlapimo nelaikymą, infekcijas ir kitas komplikacijas. Tokiu būdu liga tiesiogiai susijusi su urogenitaline sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir lytinius organus.

Ligos aprašymas

Epispadija yra reta ir sudėtinga liga, dažnai susijusi su kitomis urogenitalinėmis anomalijomis, tokiomis kaip hipospadija. Ši liga gali pasireikšti įvairiais sunkumo laipsniais, pradedant nuo lengvų simptomų, tokių kaip šlaplės atidarymo vietos anomalija, iki sunkių komplikacijų, tokių kaip šlapimo nelaikymas ir seksualinės funkcijos sutrikimai. Epispadija yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį asmens gyvenimo kokybei, įskaitant psichologinius ir socialinius aspektus, o taip pat gali reikalauti chirurginio gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės epispadijos priežastys yra genetinės ir aplinkos veiksniai, kurie gali sutrikdyti normalų lytinių organų vystymąsi embriono vystymosi metu. Epispadija gali atsirasti kaip izoliuota anomalija arba kaip dalis sudėtingesnių sindromų, tokių kaip Blashko linijų sindromas. Tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, hormonai ar cheminės medžiagos, gali turėti teratogeninį poveikį, sukeldamos šią ligą. Be to, epispadija gali būti susijusi su nėščios moters sveikatos būkle, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar nutukimu.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė su epispadija ar kitomis urogenitalinėmis anomalijomis gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai: nėščios moters poveikis tam tikroms chemikaloms ar hormonams gali padidinti epispadijos riziką.
• Motinos sveikatos būklė: ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar nutukimas, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai epispadijos simptomai apima neįprastą šlaplės atidarymo vietą, šlapimo nelaikymą, sunkumus šlapinantis, o taip pat galimus seksualinės funkcijos sutrikimus. Simptomai gali skirtis nuo lengvų, tokių kaip minimalus diskomfortas, iki sunkių, kurie gali apimti nuolatinį šlapimo nelaikymą ir psichologinius sunkumus dėl estetinės išvaizdos.

Diagnostika

Epispadija diagnozuojama klinikinių tyrimų metu, dažnai jau naujagimių ar kūdikių amžiuje. Gydytojai atlieka fizinį patikrinimą, kad įvertintų šlaplės ir genitalijų struktūrą. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip ultragarsas ar urodinaminiai tyrimai, siekiant įvertinti šlapimo pūslės funkciją ir nustatyti galimas komplikacijas.

Gydymas

Epispadijos gydymas dažnai apima chirurginę intervenciją, siekiant atkurti normalią šlaplės struktūrą ir funkciją. Chirurginės procedūros gali būti atliekamos ankstyvame amžiuje, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika ir pagerinta gyvenimo kokybė. Be chirurginio gydymo, gali prireikti ir kitų terapijų, tokių kaip fizioterapija ar psichologinė parama, kad būtų sprendžiami su liga susiję psichologiniai ir socialiniai iššūkiai. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip minimaliai invazinės chirurginės technikos, taip pat gali būti taikomi, siekiant sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas