Gaubtinės žarnos divertikuliozė

Anatomija

Gaubtinės žarnos divertikuliozė yra liga, kuri paveikia gaubtinę žarną, kuri yra storosios žarnos dalis. Gaubtinė žarna yra atsakinga už vandens ir elektrolitų absorbciją, taip pat už išmatų formavimą ir išskyrimą. Divertikuliai – tai maži maišeliai, kurie gali susidaryti žarnyno sienelėje, dažniausiai gaubtinėje žarnoje. Šie maišeliai susidaro, kai žarnyno sienelė silpnėja ir išsiplečia, todėl gali atsirasti uždegimas arba infekcija. Tokiu būdu divertikuliozė gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant divertikulito vystymąsi, kuris yra uždegiminė būklė.

Ligos aprašymas

Gaubtinės žarnos divertikuliozė yra gana dažna liga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Ji pasireiškia divertikulių susidarymu, kurie dažniausiai būna neskausmingi ir gali būti aptinkami atsitiktinai atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau, kai divertikuliai užsikrečia arba uždegami, tai gali sukelti rimtesnių simptomų ir komplikacijų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti žarnyno obstrukciją, kraujavimą ir net sepsį, todėl būtina ją atpažinti ir gydyti laiku.

Ligos priežastis

Pagrindinės gaubtinės žarnos divertikuliozės priežastys yra susijusios su mityba ir gyvenimo būdu. Mažas skaidulų kiekis maiste, kuris gali sukelti padidintą žarnyno spaudimą, yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Be to, senėjimas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Mechanizmai, susiję su divertikulių susidarymu, apima žarnyno sienelės silpnėjimą ir padidėjusį intraluminalinį spaudimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti divertikulioze.
• Mityba – mažas skaidulų kiekis maiste, gausus raudonos mėsos ir rafinuotų angliavandenių vartojimas.
• Nutukimas – antsvoris didina žarnyno spaudimą ir gali prisidėti prie divertikulų susidarymo.
• Fizinis aktyvumas – sėslus gyvenimo būdas gali padidinti divertikuliozės riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo skausmas, dažniausiai kairėje pusėje, pūtimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Kai divertikuliai uždegami, simptomai gali būti intensyvesni, įskaitant karščiavimą, pykinimą, vėmimą ir net kraujavimą iš žarnyno. Kai kuriems pacientams gali būti neskausmingi divertikuliai ir jie gali neturėti jokių simptomų.

Diagnostika

Gaubtinės žarnos divertikuliozės diagnozė paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Dažnai atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip pilvo ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba kolonoskopija, siekiant vizualizuoti žarnyno struktūrą ir patvirtinti divertikulių buvimą. KT yra ypač naudinga, nes ji gali padėti nustatyti uždegimo ar komplikacijų buvimą.

Gydymas

Gaubtinės žarnos divertikuliozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvų atvejų gydymas gali būti konservatyvus, apimantis mitybos pokyčius, didesnį skaidulų kiekį, daug skysčių vartojimą ir reguliarų fizinį aktyvumą. Jei pasireiškia komplikacijos, gali prireikti medikamentinio gydymo arba net chirurginio įsikišimo, ypač esant divertikulitui. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas