Gimdos lejomioma

Anatomija

Gimdos lejomioma, dar žinoma kaip gimdos mioma, yra gerybinis navikas, kuris formuojasi gimdos raumeniniame audinyje. Šis navikas gali paveikti gimdą, kuri yra reprodukcinis organas moterų organizme, atsakingas už embriono vystymąsi ir menstruacijų ciklo reguliavimą. Gimda yra sudaryta iš trijų sluoksnių: endometriumo (vidinio), myometriumo (vidurinio) ir perimetrium (išorinio). Lejomiomos dažniausiai formuojasi myometriume ir gali būti įvairių dydžių, nuo mažų mazgelių iki didelių masių, galinčių išplėsti gimdą ir paveikti aplinkinius organus, tokius kaip šlapimo pūslė ir tiesioji žarna.

Ligos aprašymas

Gimdos lejomioma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų, paveikiančių moteris vaisingo amžiaus. Šie navikai gali būti asimptominiai arba sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo jų dydžio ir vietos. Lejomiomos gali sukelti skausmą, kraujavimą, menstruacijų sutrikimus ir net nevaisingumą. Tai svarbi liga, nes ji gali turėti didelį poveikį moters gyvenimo kokybei ir reprodukcinei sveikatai. Be to, nors lejomiomos yra gerybinės, jų buvimas gali būti susijęs su kitomis komplikacijomis, tokiomis kaip anemija dėl intensyvaus kraujavimo.

Ligos priežastis

Gimdos lejomiomos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos susijusios su hormonų, ypač estrogeno ir progesterono, poveikiu. Šie hormonai skatina gimdos raumenų ląstelių augimą. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Kai kurie tyrimai rodo, kad moterims, turinčioms šeimos istoriją apie gimdos miomas, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Taip pat, lėtinis stresas ir nesveika mityba gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Moterims, vyresnėms nei 30 metų, rizika susirgti gimdos lejomiomomis didėja.
• Šeimos istorija: Moterims, turinčioms artimų giminaičių, sergančių šia liga, rizika taip pat yra didesnė.
• Rasė: Tyrimai rodo, kad juodaodėms moterims gimdos miomos pasitaiko dažniau nei kitoms rasėms.
• Nutukimas: Perteklinis svoris gali padidinti estrogeno kiekį organizme, o tai gali skatinti miomų augimą.

Simptomai

• Gimdos lejomiomos simptomai gali būti įvairūs. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra gausios menstruacijos, ilgesnės menstruacijų trukmės, skausmingos menstruacijos, dubens skausmas ir spaudimo pojūtis. Kai kurios moterys gali patirti šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos simptomus, tokius kaip dažnas šlapinimasis ar vidurių užkietėjimas. Sunkiais atvejais, jei miomos sukelia didelį kraujavimą, gali išsivystyti anemija.

Diagnostika

Gimdos lejomiomos diagnozuojamos atliekant ginekologinį tyrimą, kai gydytojas gali pajusti navikus per pilvo sieną. Papildomi tyrimai gali apimti ultragarsą, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba histeroskopiją, kad būtų galima tiksliau įvertinti miomų dydį ir vietą. Kraujo tyrimai gali būti atliekami, siekiant patikrinti anemiją ir hormonų lygį.

Gydymas

Gimdos lejomiomų gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, miomų dydžio ir moters amžiaus. Jei miomos nesukelia jokių simptomų, gali būti taikoma stebėjimo strategija. Kai simptomai yra sunki, gali būti rekomenduojama medikamentinė terapija, skirta sumažinti simptomus, pavyzdžiui, hormoniniai vaistai, kurie sumažina estrogeno kiekį. Chirurginis gydymas, pavyzdžiui, myomektomija (miomų pašalinimas) arba hysterektomija (gimdos pašalinimas), gali būti taikomas sunkiems atvejams. Naujausios gydymo galimybės apima embolizaciją, kuri sumažina kraujo tiekimą miomoms, taip stabdydama jų augimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas