Gimdos mioma

Anatomija

Gimdos mioma yra gerybinis navikas, kuris atsiranda gimdos raumeniniame audinyje. Gimda, kaip moters reprodukcinė sistema, yra sudaryta iš trijų sluoksnių: gleivinės, raumeninio ir serozinio. Miomos gali formuotis bet kurioje gimdos dalyje, tačiau dažniausiai jos randamos gimdos sienelėje (intramuralinės miomos), po gleivine (submucosal) arba ant išorinio paviršiaus (subserosal). Šie navikai gali paveikti gimdos dydį, formą ir funkcionavimą, taip pat turėti įtakos gretimų organų, tokių kaip šlapimo pūslė ar žarnos, veiklai.

Ligos aprašymas

Gimdos mioma, dar vadinama leiomioma, yra dažniausia gerybinių navikų forma moterims, ypač reprodukcinio amžiaus moterims. Ši liga gali būti asimptominė arba sukelti įvairių simptomų, priklausomai nuo miomos dydžio, vietos ir skaičiaus. Gimdos miomos gali augti lėtai arba greitai, o jų buvimas gali turėti didelės įtakos moters gyvenimo kokybei. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, anemija arba reprodukcinės problemos.

Ligos priežastis

Gimdos miomų tikslūs atsiradimo mechanizmai dar nėra visiškai aiškūs, tačiau manoma, kad hormonai, ypač estrogenai ir progesteronas, vaidina svarbų vaidmenį. Miomos dažnai vystosi moterims, kurių estrogenų lygis yra aukštas. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos, nes kai kurios moterys gali paveldėti polinkį į miomų susidarymą. Be to, uždegiminiai procesai ir tam tikros endokrininės ligos gali prisidėti prie miomų formavimosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: dažniau pasitaiko moterims nuo 30 iki 50 metų amžiaus.
• Genetika: šeimos anamnezė, kai artimi giminaičiai turėjo miomų, padidina riziką.
• Rasė: afroamerikietės moterys dažniau serga miomomis nei kitos rasės moterys.
• Nutukimas: didesnis kūno svoris gali padidinti estrogenų kiekį organizme, kas gali skatinti miomų augimą.
• Hormonaliniai disbalansai: hormoniniai sutrikimai, ypač susiję su estrogenų ir progesterono lygiu, gali lemti miomų vystymąsi.

Simptomai

• Daugeliui moterų gimdos miomos gali būti asimptominės, tačiau kai kurioms gali pasireikšti simptomai, tokie kaip gausus menstruacinis kraujavimas, skausmingos menstruacijos, pilvo pūtimas, dažnas šlapinimasis, nugaros skausmas ir nevaisingumas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo miomų dydžio ir vietos.

Diagnostika

Gimdos miomos diagnozuojamos atliekant įvairius tyrimus. Dažniausiai naudojami ultragarsiniai tyrimai, kurie leidžia vizualizuoti miomas ir įvertinti jų dydį bei vietą. Taip pat gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba histeroskopija, kuri leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti gimdos ertmę. Be to, gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hemoglobino lygį, jei įtariamas kraujavimas.

Gydymas

Gimdos miomų gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, miomų dydžio ir moters pageidavimų. Jei miomos nesukelia simptomų, gali būti pasirenkamas stebėjimo metodas. Simptomams palengvinti gali būti skiriami vaistai, tokie kaip hormoniniai kontraceptikai arba antiprogestinai. Chirurginis gydymas gali būti būtinas esant sunkiems simptomams, ir tai gali apimti miomų pašalinimą (miomektomiją) arba gimdos pašalinimą (histerektomiją). Naujausios terapijos galimybės apima embolizaciją, kuri užblokuoja kraujo tiekimą miomoms, taip sumažinant jų dydį ir simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas