Gomurio nesuaugimas su lūpos nesuaugimu

Anatomija

Gomurio nesuaugimas su lūpos nesuaugimu, dar žinomas kaip lūpos ir gomurio plyšys, yra įgimta anomalija, kuri paveikia burnos ir veido struktūras. Ši liga susijusi su nesuaugimu gomurio (viršutinės burnos dalies) ir lūpos, kas sukuria plyšį. Paveikta anatomija apima burnos ertmę, gomurį, lūpas ir kartais nosies struktūras. Dėl šios anomalijos, pacientai gali patirti sunkumų kalbant, maitintis, o taip pat gali būti paveikta veido simetrija.

Ligos aprašymas

Gomurio nesuaugimas su lūpos nesuaugimu yra viena iš dažniausiai pasitaikančių įgimtų anomalijų, pasitaikančių naujagimiams. Ši liga gali pasireikšti įvairiais laipsniais – nuo nedidelio lūpos plyšio iki didelio gomurio plyšio, kuris gali apimti nosies ertmę. Liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių paciento gyvenimo kokybei, įskaitant kalbos ir maitinimosi problemas, taip pat socialinę stigmatizaciją.

Ligos priežastis

Pagrindinės gomurio nesuaugimo su lūpos nesuaugimu priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Genetiniai veiksniai gali apimti paveldimas mutacijas, o aplinkos veiksniai gali būti tokie kaip alkoholio vartojimas nėštumo metu, rūkymas, tam tikrų vaistų vartojimas ar mitybos trūkumai. Taip pat yra hipotezių apie virusų poveikį embriono vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė polinkis – šeimos istorija, kurioje yra panašių anomalijų, gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – alkoholis, tabakas ir tam tikri vaistai, vartojami nėštumo metu, gali turėti įtakos.
• Mitybos trūkumai – folio rūgšties trūkumas gali būti susijęs su didesne rizika.
• Nėštumo komplikacijos – infekcijos ar kitos sveikatos problemos, patirtos nėštumo metu, gali turėti įtakos embriono vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima burnos ir lūpos plyšius, kurie gali būti skirtingo dydžio ir sunkumo. Tai gali sukelti sunkumų kalbant, valgant ir gerdami skysčius. Taip pat gali pasireikšti nosies peršalimo simptomai, tokie kaip nosies užgulimas ar nutekėjimas. Dėl šios anomalijos gali pasireikšti ir socialinės bei emocinės problemos, ypač vaikams.

Diagnostika

Gomurio nesuaugimas su lūpos nesuaugimu paprastai diagnozuojamas naujagimiui atliekant fizinį tyrimą. Gydytojai vertina lūpos ir gomurio struktūras, kad nustatytų plyšio buvimą ir jo dydį. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas nėštumo metu, gali padėti identifikuoti anomaliją dar prieš gimimą. Kartais gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas paveldimas ligas.

Gydymas

Gydymas gomurio nesuaugimui su lūpos nesuaugimu paprastai apima chirurginę intervenciją, kuri atliekama, kai vaikas yra pakankamai stiprus, dažniausiai iki 12 mėnesių amžiaus. Chirurgija siekiama uždaryti plyšį, kad būtų atkurta normali burnos struktūra. Be to, gali prireikti logopedijos, kad padėtų vaikui išmokti kalbėti, ir ortodontinio gydymo, kad būtų užtikrintas tinkamas dantų išsidėstymas. Naujų terapijos galimybių, tokių kaip regeneracinė medicina ir biologiniai gydymo metodai, tyrimai vis dar vykdomi, siekiant pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas