Hepatorenalinis sindromas

Anatomija

Hepatorenalinis sindromas yra sudėtinga liga, kuri apima kepenų ir inkstų sistemas. Ši liga dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems sunkiomis kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė. Anatominiu požiūriu, kepenys ir inkstai yra glaudžiai susiję, nes kepenų funkcijos sutrikimai gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Kepenys yra atsakingos už toksinų filtravimą, medžiagų apykaitą ir įvairių biocheminių procesų reguliavimą, o inkstai atlieka svarbų vaidmenį išskiriant atliekas ir reguliuojant skysčių pusiausvyrą organizme. Hepatorenalinis sindromas reiškia, kad inkstai reaguoja į kepenų funkcijos sutrikimus, sukeldami inkstų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Hepatorenalinis sindromas yra sunki komplikacija, kuri gali atsirasti sergant pažengusia kepenų liga. Tai yra inkstų funkcijos pablogėjimas, kuris vyksta dėl kepenų veiklos sutrikimų, dažniausiai esant cirozei. Liga pasižymi progresuojančiu inkstų nepakankamumu, kuris gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant mirtį. Hepatorenalinis sindromas yra svarbus, nes jis rodo, kad organizmas negali prisitaikyti prie kepenų funkcijos sutrikimų ir reikalauja skubios medicininės intervencijos. Be to, šios ligos prognozė dažnai yra prasta, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai.

Ligos priežastis

Pagrindinės hepatorenalinio sindromo priežastys yra susijusios su sunkiomis kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė ir hepatitas. Kepenų pažeidimai sukelia portalinę hipertenziją, dėl kurios sumažėja kraujo pritekėjimas į inkstus. Be to, organizme gali atsirasti sisteminė hipotenzija, dėl kurios sutrinka inkstų kraujotaka. Kiti mechanizmai, galintys prisidėti prie ligos vystymosi, apima sutrikusią renino-angiotenzino-aldosterono sistemą ir kraujagyslių išsiplėtimą, kuris dar labiau sumažina inkstų perfuziją. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip inkstų uždegimas ar vaistų poveikis.

Rizikos faktoriai

• Cirozė – tai pagrindinė rizikos priežastis, nes ji tiesiogiai veikia kepenų veiklą ir sukelia kraujotakos sutrikimus.
• Hepatitas – ūminės ar lėtinės kepenų uždegiminės ligos, kurios gali pabloginti kepenų funkciją.
• Alkoholizmas – piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti kepenų pažeidimus ir cirozę.
• Vaistai – tam tikrų vaistų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį kepenims ir inkstams.

Simptomai

• Hepatorenalinio sindromo simptomai gali būti įvairūs ir apimti:
  • Odos ir akių pageltimą (gelta) dėl bilirubino kaupimosi.
  • Patinimus (edemas) dėl skysčių susikaupimo organizme.
  • Šlapimo kiekio sumažėjimą arba visišką jo nebuvimą.
  • Silpnumą ir nuovargį.
  • Pilvo skausmus ir diskomfortą.

Diagnostika

Hepatorenalinio sindromo diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir įvairiais laboratoriniais bei instrumentiniais tyrimais. Paprastai atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti kepenų ir inkstų funkciją, įskaitant serumo kreatinino ir bilirubino lygius. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai, ultragarso tyrimai, kad būtų įvertinta inkstų būklė ir nustatyta, ar nėra kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų patvirtinta diagnozė.

Gydymas

Hepatorenalinio sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia būtina gydyti pagrindinę kepenų ligą, siekiant stabilizuoti paciento būklę. Dažnai taikomos diuretikai, skirti skysčių pertekliui pašalinti, ir vaistai, kurie pagerina inkstų kraujotaką, pavyzdžiui, terlipresinas. Kitos gydymo galimybės gali apimti plazmaferezę ar net kepenų transplantaciją, ypač sunkiais atvejais. Nors kai kurie nauji gydymo metodai, tokie kaip angiotenzino II receptorių antagonistai, yra tiriami, jų efektyvumas dar nėra visiškai patvirtintas. Gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir greitos medicininės intervencijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas