Hiperparatirozė ir kiti prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimai

Anatomija

Hiperparatirozė yra liga, susijusi su prieskydinėmis liaukomis, kurios yra keturios mažos liaukos, esančios už skydliaukės, kaklo srityje. Šios liaukos gamina parathormoną, kuris reguliuoja kalcio ir fosforo kiekį organizme. Hiperparatirozė gali sukelti kalcio perteklių kraujyje, kuris veikia kaulų struktūrą, inkstus, širdį ir nervų sistemą. Poveikis šiems organams gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu suprasti šios būklės anatominius aspektus ir pasekmes.

Ligos aprašymas

Hiperparatirozė yra būklė, kai prieskydinės liaukos gamina per daug parathormono, kas sukelia hiperkalcemiją – kalcio perteklių kraujyje. Ši liga gali būti pirminė, antrinė arba tertiara, priklausomai nuo jos priežasčių. Pirminė hiperparatirozė dažniausiai atsiranda dėl prieskydinių liaukų adenomos, o antrinė yra dažniausiai susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, inkstų liga. Hiperparatirozė yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip osteoporozė, inkstų akmenys ir širdies bei kraujagyslių ligos.

Ligos priežastis

Pagrindinės hiperparatirozės priežastys apima:

• Prieskydinių liaukų adenoma – dažniausia pirminės hiperparatirozės priežastis, kai viena iš liaukų tampa per didelė ir gamina per daug hormono.
• Hiperplazija – tai būklė, kai visos keturios prieskydinės liaukos padidėja ir gamina daugiau parathormono.
• Karcionoma – retai pasitaikantis prieskydinių liaukų navikas, galintis sukelti hiperparatirozę.
• Antrinė hiperparatirozė atsiranda dėl ilgalaikio vitamino D trūkumo arba lėtinių inkstų ligų, kai organizmas bando kompensuoti žemą kalcio kiekį.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau linkę susirgti pirminiu hiperparatiroze.
• Moterų lytis – moterys dažniau serga šia liga, ypač po menopauzės.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, tokia kaip MEN sindromai, gali padidinti riziką.
• Inkstų ligos – lėtinės inkstų ligos gali sukelti antrinę hiperparatirozę.

Simptomai

• Pagrindiniai hiperparatirozės simptomai apima nuovargį, silpnumą, kaulų skausmus, inkstų akmenis, pykinimą, vėmimą, depresiją ir sutrikusią atmintį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais liga gali būti besimptomė.

Diagnostika

Hiperparatirozė diagnozuojama remiantis kraujo tyrimais, kurie nustato kalcio ir parathormono lygius. Papildomi tyrimai, tokie kaip inkstų funkcijos testai ir vaizdiniai tyrimai (pvz., ultragarsas ar CT), gali būti atliekami siekiant įvertinti prieskydinių liaukų būklę ir nustatyti galimus navikus ar kitas anomalijas.

Gydymas

Hiperparatirozės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek chirurginius sprendimus. Pirminės hiperparatirozės atveju dažniausiai rekomenduojama chirurginė intervencija, siekiant pašalinti paveiktą prieskydinę liauką. Antrinės hiperparatirozės atveju gydymas gali apimti kalcio ir vitamino D papildus, kad būtų sureguliuotas kalcio kiekis organizme. Naujovės, tokios kaip bisfosfonatai ir kalcitoninas, taip pat gali būti naudojamos gydant ligą, ypač pacientams, kurie negali būti operuojami. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos priežastis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas