Hipersplenizmo sindromas

Anatomija

Hipersplenizmo sindromas yra būklė, susijusi su blužnies funkcija ir anatomija. Blužnis yra organas, esantis kairėje pilvo pusėje, kuris atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip kraujo filtravimas, imuninės sistemos palaikymas ir senų kraujo ląstelių šalinimas. Hipersplenizmo sindromo atveju blužnis tampa hiperaktyvus, dėl ko gali sumažėti kraujo ląstelių kiekis, įskaitant eritrocitus, leukocitus ir trombocitus. Tai tiesiogiai veikia kraujotakos sistemą ir visą organizmą, nes sumažėjus šių ląstelių skaičiui, gali pasireikšti įvairios sveikatos problemos.

Ligos aprašymas

Hipersplenizmo sindromas yra būklė, kuriai būdingas padidėjęs blužnies aktyvumas. Dėl šios būklės blužnis pernelyg intensyviai pašalina kraujo ląsteles, o tai sukelia anemiją, leukopeniją ir trombocitopeniją. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip infekcijos, kraujavimas ir kitos hematologinės problemos. Hipersplenizmo sindromas gali būti pirminis arba antrinis, priklausomai nuo to, ar jis kyla dėl savarankiškų ligų, ar yra kitų ligų pasekmė.

Ligos priežastis

Hipersplenizmo sindromo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Infekcinės ligos, tokios kaip maliarija ar tuberkuliozė, kurios gali sukelti blužnies padidėjimą ir hiperaktyvumą.
• Kraujodaros sutrikimai, tokie kaip leukemija ar limfoma, kurie gali paveikti blužnies funkciją.
• Cirozė, kuri gali sukelti portinę hipertenziją ir blužnies padidėjimą.
• Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, kurios gali paveikti kraujo ląstelių skaičių.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: tam tikros paveldimos ligos gali padidinti hipersplenizmo riziką.
• Amžius: vyresni žmonės dažniau serga ligomis, kurios gali sukelti hipersplenizmą.
• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys su nusilpusia imunine sistema yra labiau linkę į šią būklę.

Simptomai

• Dažni simptomai apima nuovargį, silpnumą, blyškumą ir galvos svaigimą, kurie gali rodyti anemiją.
• Galimas kraujavimas iš nosies, dantenų ar mėlynių atsiradimas, dėl sumažėjusio trombocitų kiekio.
• Padidėjusi infekcijų rizika, nes sumažėja leukocitų skaičius.

Diagnostika

Hipersplenizmo sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys sumažėjusį raudonųjų kraujo ląstelių, baltųjų kraujo ląstelių ir trombocitų kiekį. Taip pat gali būti atliekama ultragarsinė ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti blužnies dydį ir struktūrą. Gali būti atliekami ir kiti tyrimai, siekiant nustatyti galimas hipersplenizmo priežastis.

Gydymas

Hipersplenizmo sindromo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda pagerinti kraujo ląstelių gamybą arba slopina blužnies aktyvumą. Jei liga yra sunki arba nesusijusi su gydomomis ligomis, gali būti rekomenduojama blužnies pašalinimo operacija (splenektomija). Be to, pacientams gali prireikti reguliaraus stebėjimo ir palaikomojo gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima imunoterapiją ir biologinius preparatus, kurie gali padėti reguliuoti imuninę sistemą ir blužnies funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas