Hipertenzinė krizė

Anatomija

Hipertenzinė krizė yra būklė, kai kraujospūdis pakyla iki labai aukštų verčių, dažnai viršijančių 180/120 mmHg. Ši liga yra glaudžiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema, ypač su širdimi ir kraujagyslėmis. Aukštas kraujospūdis sukelia didesnį stresą širdžiai, o tai gali sukelti širdies raumens hipertrofiją, širdies nepakankamumą ar net širdies priepuolį. Be to, hipertenzinė krizė gali paveikti smegenis, sukeldama insultą, ir inkstus, galinčius patirti ūminį inkstų nepakankamumą. Taigi, ši liga paveikia ne tik širdį, bet ir daugelį kitų organų, sukeldama sistemines komplikacijas.

Ligos aprašymas

Hipertenzinė krizė yra skubiai gydytina būklė, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus laiku reaguota. Ji gali būti klasifikuojama į dvi pagrindines formas: hipertenzinė krizė be organų pažeidimo ir hipertenzinė krizė su organų pažeidimu. Pirmuoju atveju simptomai gali būti mažiau ryškūs, tačiau antruoju atveju gali pasireikšti tokie simptomai kaip galvos skausmas, regos sutrikimai, krūtinės skausmas ar neurologiniai požymiai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių ir gyvybei pavojingų būklių, todėl būtina ją atpažinti ir gydyti kuo greičiau.

Ligos priežastis

Hipertenzinės krizės priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima nekontroliuojamą hipertenziją, kuri gali būti susijusi su nesilaikymu gydytojo nurodymų, netinkamu vaistų vartojimu arba jų neveiksmingumu. Be to, stresinės situacijos, alkoholis, narkotikai, tokie kaip kokainas, ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, steroidai, gali taip pat sukelti hipertenzinę krizę. Kitos priežastys gali būti inkstų ligos, endokrininiai sutrikimai, pavyzdžiui, feochromocitoma, ir tam tikros širdies ligos.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria hipertenzines krizes, nes jų kraujagyslės gali būti labiau pažeistos.
• Nutukimas: perteklinis svoris didina širdies apkrovą ir kraujospūdį.
• Rūkymas: tabako vartojimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir gali padidinti kraujospūdį.
• Fizinis pasyvumas: mažas fizinis aktyvumas prisideda prie svorio didėjimo ir širdies bei kraujagyslių ligų.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija su hipertenzija padidina riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai hipertenzinės krizės simptomai gali būti stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai, dusulys, krūtinės skausmas, nerimas, pykinimas ir vėmimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje, kurie rodo galimą insultą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo krizės tipo ir organų pažeidimo.

Diagnostika

Hipertenzinės krizės diagnozė paprastai prasideda nuo kraujospūdžio matavimo. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, kad nustatytų galimus simptomus ir organų pažeidimo požymius. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai, elektrokardiograma (EKG) ir, jei reikia, vaizdavimo procedūros, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti galimus komplikacijas.

Gydymas

Hipertenzinės krizės gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Medicininiu požiūriu, gydymas paprastai apima intraveninius antihipertenzinius vaistus, tokius kaip nitroglicerinas, labetalolis ar esmololis, siekiant greitai sumažinti kraujospūdį. Be to, pacientams gali būti skiriami vaistai, kurie reguliuoja kraujospūdį ilgalaikėje perspektyvoje. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima naujų vaistų grupių tyrimus ir pažangias technologijas, tokias kaip automatiniai kraujospūdžio reguliatoriai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas