Hipertrofinė kardiomiopatija
Anatomija
Hipertrofinė kardiomiopatija (HKM) yra liga, kuri paveikia širdies raumenį, ypač kairiąją širdies skilvelį. Šios ligos metu širdies raumuo, arba miokardas, tampa storesnis ir stipresnis, o tai gali trukdyti normaliai širdies funkcijai. Dėl šios hipertrofijos gali sumažėti širdies ertmės dydis, o tai apsunkina kraujo tekėjimą. Ši liga gali paveikti ir kitas širdies struktūras, tokias kaip mitralinis vožtuvas, dėl ko gali atsirasti vožtuvo disfunkcija ir papildomų komplikacijų.
Ligos aprašymas
Hipertrofinė kardiomiopatija yra genetinė širdies liga, kuriai būdingas miokardo sustorėjimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų širdies komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą, aritmijas ir net staigią širdies mirtį. HKM dažnai pasireiškia jaunų sportininkų tarpe, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šios ligos simptomus ir diagnozę, kad būtų galima užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Ligos priežastis
Pagrindinė hipertrofinės kardiomiopatijos priežastis yra genetiniai veiksniai. Dauguma atvejų yra paveldimi, susiję su mutacijomis širdies raumenį koduojančiuose genuose. Šios mutacijos gali paveikti baltymų, dalyvaujančių raumenų susitraukimo procese, struktūrą ir funkciją. Be genetinių veiksnių, kai kurie aplinkos veiksniai, tokie kaip intensyvus fizinis krūvis, taip pat gali prisidėti prie ligos progresavimo.
Rizikos faktoriai
- Paveldimumas – šeimos anamnezė hipertrofinės kardiomiopatijos atvejų gali ženkliai padidinti riziką susirgti šia liga.
- Intensyvus fizinis aktyvumas – ypač sportininkams, kurie užsiima dideliu fiziniu krūviu, rizika didėja, kad liga pasireikš anksčiau ir su sunkesniais simptomais.
- Amžius – liga dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms, nors ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
- Vyriška lytis – vyrams hipertrofinė kardiomiopatija pasireiškia dažniau nei moterims.
Simptomai
- Dažniausi simptomai yra dusulys, ypač fizinio krūvio metu, krūtinės skausmas, širdies plakimo sutrikimai ir nuovargis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sincope (sąmonės netekimas) dėl širdies aritmijų. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo ligos progresavimo ir individualios paciento būklės.
Diagnostika
Hipertrofinės kardiomiopatijos diagnozė dažniausiai prasideda nuo klinikinio paciento įvertinimo, kurio metu gydytojas klausia apie simptomus ir šeimos istoriją. Tolesni tyrimai apima echokardiografiją, kuri leidžia vizualizuoti širdies struktūras ir įvertinti miokardo storį. Taip pat gali būti atliekami elektrokardiogramos (EKG) tyrimai, krūvio testai ir genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas paveldimas mutacijas.
Gydymas
Hipertrofinės kardiomiopatijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima beta blokatorius ar kalcio kanalų blokatorius, kurie padeda sumažinti širdies raumenų įtampą ir pagerina kraujo tekėjimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, miokardo rezekcijos, siekiant sumažinti hipertrofiją. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija, vis dar yra tiriamos, tačiau jos gali turėti didelį potencialą ateityje gydant šią ligą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas