Hipospadija

Anatomija

Hipospadija yra įgimta anomalija, kuri paveikia vyrų šlaplę. Ši liga pasireiškia tuo, kad šlaplė atsidaro ne įprastoje vietoje, o dažniausiai ant varpos apatinės dalies, o kartais net ir ant kapšelio ar tarpvietės. Tokiu būdu, šlaplės struktūra ir funkcija yra sutrikdyta, o tai gali turėti įtakos šlapinimuisi ir lytinei funkcijai. Ši anomalija gali paveikti ir kitas anatomines struktūras, tokias kaip varpos formą ir dydį, todėl gali būti reikalingas chirurginis gydymas.

Ligos aprašymas

Hipospadija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių įgimtų urogenitalinių anomalijų, pasitaikančių maždaug 1 iš 200 naujagimių. Ši liga gali turėti įvairių formų, priklausomai nuo to, kur šlaplė atsidaro: prie varpos galvutės, vidurinėje dalyje ar net šalia kapšelio. Hipospadija yra svarbi, nes ji gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip šlapimo takų infekcijos, psichologinės problemos dėl varpos išvaizdos ir sunkumų lytinio gyvenimo metu. Dėl šių priežasčių, ligos diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Hipospadijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos atsiradimas gali būti susijęs su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu ir hormoniniais sutrikimais nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali turėti įtakos varpos vystymuisi. Be to, hormonų disbalansas, ypač testosterono, gali prisidėti prie šios anomalijos vystymosi. Taip pat, nėščių moterų eksponavimas tam tikroms cheminėms medžiagoms ar vaistams gali padidinti hipospadijos riziką.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su hipospadija gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – cheminių medžiagų, tokių kaip pesticidai ar plastifikatoriai, poveikis nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį.
• Hormoniniai sutrikimai – hormonų disbalansas nėščios moters organizme gali prisidėti prie anomalijos vystymosi.
• Amžius – vyresnio amžiaus moterims gali būti didesnė rizika susilaukti kūdikių su hipospadija.

Simptomai

• Pagrindinis hipospadijos simptomas yra neteisinga šlaplės atidarymo vieta, kuri gali būti bet kur nuo varpos galvutės iki kapšelio.
• Šlapinimosi sunkumai, pavyzdžiui, šlapimo srauto nukreipimas arba skausmas šlapinantis.
• Varpos deformacija, pavyzdžiui, varpos kreivumas, kas gali pasireikšti lytinio gyvenimo metu.
• Psichologiniai sunkumai, susiję su varpos išvaizda ir funkcija, ypač paauglystėje.

Diagnostika

Hipospadijos diagnozė dažniausiai nustatoma naujagimiui atlikus fizinį tyrimą. Gydytojas vertina varpos struktūrą, šlaplės atidarymo vietą ir bet kokius kitus anomalijos požymius. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, siekiant įvertinti šlapimo takų struktūrą ir funkciją. Svarbu, kad diagnozė būtų nustatyta kuo ankstesniame etape, kad būtų galima planuoti tinkamą gydymą.

Gydymas

Hipospadijos gydymas dažniausiai apima chirurginę intervenciją, kuri atliekama, kai vaikas yra 6-18 mėnesių amžiaus. Chirurgijos metu gydytojas koreguoja šlaplės padėtį ir gali atlikti kitus reikalingus varpos formavimo procedūras. Be chirurginio gydymo, gali būti taikomi ir nemedicininiai sprendimai, tokie kaip psichologinė parama, ypač paaugliams, kurie gali patirti emocinių sunkumų dėl savo būklės. Naujų technologijų ir metodų diegimas chirurgijoje leidžia sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas