Įgaubta pėda

Anatomija

Įgaubta pėda, dar žinoma kaip pėdos plokštuma, yra būklė, kurią lemia pėdos arkos deformacija. Normalus pėdos išlinkimas suteikia stabilumo ir amortizacijos funkciją, tačiau, esant įgaubtai pėdai, šis išlinkimas yra nepakankamas. Pėdos struktūra susideda iš kaulų, raumenų, raiščių ir sausgyslių, kurie visi kartu atlieka svarbų vaidmenį pėdos funkcijoje. Įgaubta pėda gali paveikti ne tik pėdą, bet ir kelio, klubo bei stuburo sąnarius, kadangi netinkama pėdos biomechanika gali sukelti disbalansą visame judėjimo aparate.

Ligos aprašymas

Įgaubta pėda yra būklė, kai pėdos vidurinė arka yra pernelyg iškilusi, o tai lemia pėdos padėties ir funkcijos pakitimus. Ši liga gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, ir gali būti įgimta arba įgyta. Įgaubta pėda yra svarbi, nes ji gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip skausmas, diskomfortas vaikščiojant, raumenų ir sąnarių nuovargis, taip pat gali prisidėti prie kitų pėdos deformacijų, pavyzdžiui, hallux valgus (kaulo iškrypimas). Šios būklės ignoravimas gali lemti ilgalaikes problemas, įskaitant sunkumų judant ir kasdieninėse veiklose.

Ligos priežastis

Pagrindinės įgaubtos pėdos priežastys gali būti tiek genetinės, tiek aplinkos veiksniai. Genetiniai veiksniai gali apimti paveldimus raumenų ir raiščių silpnumus. Aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkama avalynė, per didelis kūno svoris, arba nepakankamas fizinis aktyvumas, gali prisidėti prie šios būklės vystymosi. Taip pat, tam tikros profesijos, kurioms reikia ilgai stovėti ar vaikščioti, gali padidinti riziką susirgti įgaubta pėda. Be to, tam tikros ligos, tokios kaip artritas, gali turėti įtakos pėdos struktūrai ir funkcijai.

Rizikos faktoriai

• Genetinė polinkis – jei šeimoje yra buvę atvejų, kai žmonės sirgo įgaubta pėda, tikimybė susirgti didėja.
• Neteisinga avalynė – avint nepatogią ar netinkamą avalynę, gali padidėti pėdos deformacijų rizika.
• Per didelis svoris – didelis kūno svoris sukelia papildomą spaudimą pėdai, kas gali prisidėti prie deformacijų.
• Fizinis neveiklumas – silpni raumenys ir raiščiai gali prisidėti prie pėdos arkos problemų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą pėdos viduryje, ypač po ilgalaikio stovėjimo ar vaikščiojimo.
• Raumenų nuovargis ir diskomfortas, kuris gali plisti į kelio ir klubo sąnarius.
• Deformacijos, tokios kaip pėdos išlinkimas, gali būti matomos plika akimi.
• Pasikartojantys pėdų ir kojų mėšlungiai, ypač po fizinio krūvio.

Diagnostika

Įgaubtos pėdos diagnozė paprastai pradedama nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti pėdos ir kulkšnies tyrimus, siekdamas įvertinti pėdos arkos aukštį ir funkciją. Be to, gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, siekiant įvertinti kaulų struktūrą ir išsiaiškinti galimas deformacijas. Kartais gali prireikti ir magnetinio rezonanso tyrimo (MRT), kad būtų galima patikslinti minkštųjų audinių, tokių kaip raiščiai ir sausgyslės, būklę.

Gydymas

Įgaubtos pėdos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydymas gali apimti ortopedinius įdėklus, specialiai pritaikytus batus, fizinę terapiją, siekiant sustiprinti pėdos raumenis ir pagerinti jos funkciją. Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų nuo skausmo ar uždegimo. Sunkesniais atvejais gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, siekiant taisyti pėdos struktūrą. Naujovės, tokios kaip biotechnologinės terapijos, gali būti taikomos gydant šią ligą, tačiau tai priklauso nuo individualių paciento poreikių ir gydytojo rekomendacijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas