Įgimtas plonosios žarnos nebuvimas, atrezija ir stenozė

Anatomija

Įgimtas plonosios žarnos nebuvimas, atrezija ir stenozė yra sutrikimai, susiję su plonosios žarnos anatomija. Plonoji žarna yra svarbi virškinimo sistemos dalis, esanti tarp skrandžio ir storosios žarnos. Ji skirstoma į tris dalis: dvylikapirštę žarną, tuščiąją žarną ir sigminę žarną. Šie sutrikimai gali paveikti bet kurią plonosios žarnos dalį, sukeldami dalinį arba visišką žarnos užsikimšimą, kas trukdo normaliam maisto virškinimui ir maistingųjų medžiagų įsisavinimui. Tokie anatomijos pokyčiai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant žarnyno perforaciją ir infekcijas.

Ligos aprašymas

Įgimtas plonosios žarnos nebuvimas, atrezija ir stenozė yra genetiniai sutrikimai, kurie pasireiškia naujagimiams. Šie sutrikimai gali būti diagnozuoti jau prenataliniu laikotarpiu arba iškart po gimimo. Atrezija apibūdina būklę, kai plonosios žarnos dalys yra visiškai užsikimšusios arba nėra išsivysčiusios, o stenozė – tai būklė, kai žarnyno lumenas yra siauresnis nei įprasta. Šie sutrikimai yra svarbūs, nes gali sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant mitybos trūkumus, dehidrataciją ir žarnyno obstrukciją, todėl reikia skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Šių ligų priežastys dažnai yra nežinomos, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais ir aplinkos įtaka. Kai kurie atvejai gali būti susiję su chromosomų anomalijomis, tokiomis kaip Dauno sindromas. Taip pat manoma, kad tam tikri vaistai, vartojami nėštumo metu, ar infekcijos gali padidinti riziką. Be to, kai kurie šeimos atvejai rodo paveldimumo galimybę, nors tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo suprantami.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, susijusi su įgimtomis žarnų anomalijomis, gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu arba infekcijos gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima vėmimą, pilvo pūtimą, nepakankamą svorio augimą, dehidratacijos požymius ir maisto netoleravimą. Simptomai gali pasireikšti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir užsikimšimo laipsnio.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus. Prenataliniu laikotarpiu gali būti atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie gali atskleisti žarnyno anomalijas. Po gimimo gydytojai gali atlikti rentgeno tyrimus su kontrastiniu preparatu, kad įvertintų žarnyno pralaidumą. Taip pat gali būti naudojami kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, siekiant gauti išsamesnį vaizdą apie žarnų struktūrą ir galimas anomalijas.

Gydymas

Gydymas paprastai apima chirurginę intervenciją, siekiant atkurti žarnyno pralaidumą. Operacijos metu gali būti atliekama žarnyno dalies pašalinimas arba sujungimas, priklausomai nuo anomalijos tipo. Be to, po operacijos pacientai dažnai reikalauja specialios dietos ir maistingųjų medžiagų papildymo. Naujausios terapijos galimybės taip pat gali apimti minimaliai invazinius chirurginius metodus, kurie sumažina komplikacijų riziką ir paspartina atsigavimą. Be to, gali būti taikomi gydymo metodai, skirti simptomams palengvinti ir bendram sveikatos būklei gerinti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas