Įgimti obstrukciniai inkstų geldelės defektai ir įgimtos šlapimtakio formavimosi ydos

Anatomija

Įgimti obstrukciniai inkstų geldelės defektai ir įgimtos šlapimtakio formavimosi ydos yra susijusios su žmogaus šlapimo sistemos anatomija. Šlapimo sistema apima inkstus, šlapimtakį, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra poriniai organai, esantys nugaros pusėje, kurie filtruoja kraują ir gamina šlapimą. Inkstų geldelė, esanti inksto viduje, surenka šlapimą prieš jį siunčiant į šlapimtakį. Šlapimtakiai yra vamzdeliai, kurie transportuoja šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę. Įgimtos ydos šiose struktūrose gali sukelti obstrukciją, sutrikdydamos normalų šlapimo srautą ir sukeliančios įvairias komplikacijas.

Ligos aprašymas

Įgimti obstrukciniai inkstų geldelės defektai ir įgimtos šlapimtakio formavimosi ydos apima įvairius defektus, kurie gali pasireikšti jau prenataliniu laikotarpiu. Šios ligos gali sukelti šlapimo nutekėjimo sutrikimus, inkstų funkcijos pablogėjimą ir netgi inkstų nepakankamumą. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant infekcijas, akmenų formavimąsi ir lėtinį inkstų pažeidimą. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės įgimtų obstrukcinių inkstų geldelės defektų ir šlapimtakio formavimosi ydų priežastys gali būti genetiniai veiksniai, chromosomų anomalijos, taip pat aplinkos veiksniai, veikiantys nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad tam tikros medžiagos, tokios kaip alkoholis ar narkotikai, gali padidinti riziką. Be to, kai kurie paveldimi sutrikimai, tokie kaip Turnerio sindromas, taip pat gali būti susiję su šių defektų vystymusi.

Rizikos faktoriai

• Nėštumo komplikacijos, tokioms kaip diabetas ar hipertenzija, gali padidinti riziką, kad vaikas turės šių defektų.
• Genetiniai sutrikimai šeimoje, kai jau yra buvę atvejų, susijusių su inkstų ar šlapimo sistemos defektais.
• Aplinkos veiksniai, tokie kaip teršalų poveikis nėštumo metu, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti pilvo skausmą, šlapimo srauto pasikeitimus, dažnesnį šlapinimąsi ar, priešingai, šlapimo susilaikymą. Vaikai gali patirti vėmimą, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Sunkiais atvejais gali pasireikšti inkstų nepakankamumo simptomai, tokie kaip patinimas, nuovargis ir apetito praradimas.

Diagnostika

Diagnostika paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir fizinio patikrinimo. Naudojami įvairūs tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti inkstų ir šlapimtakio struktūrą. Be to, šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti, ar yra infekcija ar kiti sutrikimai.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo defekto tipo ir sunkumo. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėjimo strategija, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti obstrukciją ar atkurti normalų šlapimo srautą. Neseniai atsiradusios minimaliai invazinės technikos, tokios kaip laparoskopinė chirurgija, gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką. Taip pat gali būti taikoma medikamentinė terapija, skirta infekcijų prevencijai ir inkstų funkcijos palaikymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas