Įgimti storosios žarnos nebuvimas, atrezija ir stenozė

Anatomija

Įgimtas storosios žarnos nebuvimas, atrezija ir stenozė yra ligos, kurios susijusios su storosios žarnos struktūra ir funkcionalumu. Šios ligos paveikia virškinimo sistemą, ypač storąją žarną, kuri yra esminė maisto medžiagų įsisavinimo ir atliekų pašalinimo proceso dalis. Normaliai storosios žarnos struktūra apima cecum, tiesiąją žarną, sigmoidinę žarną ir gaubtinę žarną. Šių ligų atveju gali būti visiškai arba iš dalies trūksta šių struktūrų, kas sukelia rimtų virškinimo problemų ir gali sukelti komplikacijų, jei nėra tinkamai gydoma.

Ligos aprašymas

Įgimtas storosios žarnos nebuvimas, atrezija ir stenozė yra reta, tačiau rimta liga, pasireiškianti naujagimiams. Ši liga gali pasireikšti kaip visiškas storosios žarnos nebuvimas, dalinis jos atrezija arba stenozė, t. y. susiaurėjimas, kuris trukdo normaliai žarnyno funkcijai. Šios ligos svarba kyla iš to, kad jos gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip žarnyno obstrukcija, infekcijos ir net mirtis, jei jos nėra laiku diagnozuojamos ir gydomos. Be to, ligos turi ilgalaikį poveikį vaiko augimui ir vystymuisi.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys dažniausiai yra genetinės ir susijusios su embrioniniu vystymusi. Įgimti defektai, kurie sukelia storosios žarnos nebuvimą ar atreziją, gali atsirasti dėl nepakankamo kraujo tiekimo žarnyno formavimosi metu. Be to, tam tikri genai gali būti susiję su šių ligų atsiradimu. Kita galimų priežasčių grupė apima aplinkos veiksnius, tokius kaip teratogenai, kurie gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu.

Rizikos faktoriai

• Nėštumo komplikacijos, tokios kaip diabetas ar nutukimas, gali padidinti riziką. Šios būklės gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir sukelti įgimtų defektų.
• Genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, šeimos istorija su įgimtais virškinimo trakto defektais, taip pat gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima vėmimą, pilvo pūtimą, nevaisingumą išmatose ir sunkumus maitinant naujagimį. Šie simptomai gali kisti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo. Sunkios ligos formos gali sukelti dehidrataciją ir žarnyno obstrukciją, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo klinikinių tyrimų ir simptomų vertinimo. Gydytojai gali atlikti fizinį patikrinimą, kad nustatytų pilvo pūtimą ar skausmą. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai, ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, gali būti naudojami vizualizuoti virškinimo traktą ir nustatyti, ar yra obstrukcija, atrezija ar kitos anomalijos.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant specialią dietą ir stebėjimą. Tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurtas normalus žarnyno pralaidumas. Chirurgija gali apimti defektų taisymą, atrezijos pašalinimą arba storosios žarnos dalies rekonstrukciją. Naujų terapijos galimybių, tokių kaip minimaliai invazinės chirurginės procedūros, tobulinimas taip pat gali padėti pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas