Išvarža

Anatomija

Išvarža yra būklė, kai organas ar audinys išsikiša per silpną vietą ar plyšį raumenų ar jungiamojo audinio struktūroje. Dažniausiai tai pasitaiko pilvo srityje, kur gali būti paveikti tokie organai kaip žarnos, skrandis ar riebalinis audinys. Išvaržos paprastai susidaro ten, kur raumenys ar audiniai yra silpnesni, pavyzdžiui, kirkšnyje, nugaros apačioje ar aplink chirurginių randų vietas. Ši liga dažnai siejama su pilvo sienos anatomija, nes ji apima raumenų, fascijų ir kitų struktūrų tarpusavio sąveiką.

Ligos aprašymas

Išvarža yra patologinė būklė, kuri gali sukelti nepatogumų ir komplikacijų, jei ji nėra gydoma. Išvaržos gali būti skirtingų tipų, įskaitant kirkšnies, bambos ir diafragmines išvaržas. Jos gali būti įgimtos arba įgytos, o jų buvimas gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnų užsikimšimas ar nekrozė, jei išvarža nėra tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Išvaržos atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai jos susijusios su raumenų silpnumu, kuris gali būti įgimtas arba įgytas dėl traumų, chirurginių procedūrų ar natūralių senėjimo procesų. Kitos priežastys gali apimti padidėjusį pilvo spaudimą, kuris gali atsirasti dėl nutukimo, nėštumo, sunkumų kelimo ar ilgalaikio kosulio. Šios priežastys gali sukelti raumenų ir audinių silpnėjimą, leidžiančią organams ar audiniams prasiveržti per silpną vietą.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – didelis kūno svoris gali padidinti pilvo spaudimą ir prisidėti prie išvaržų susidarymo.
• Nėštumas – hormoniniai pokyčiai ir pilvo sienos tempimas gali sukelti išvaržas.
• Amžius – su amžiumi raumenys ir audiniai gali silpnėti, didindami riziką.
• Genetika – šeimos istorija su išvaržomis gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Fizinė veikla – sunkumų kėlimas ir intensyvi fizinė veikla gali sukelti raumenų pertempimą ir išvaržas.

Simptomai

• Pagrindiniai išvaržos simptomai apima iškilimą ar patinimą toje srityje, kurioje yra išvarža. Tai gali būti matoma stovint ar kosint.
• Diskomfortas ar skausmas, ypač fizinio krūvio metu, gali pasireikšti kaip lengvas ar stiprus skausmas.
• Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ar žarnyno funkcijos sutrikimai, ypač jei išvarža sukelia žarnų užsikimšimą.

Diagnostika

Išvaržos diagnozė dažniausiai pradedama nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas apžiūri ir palpuoja pažeistą vietą. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarso ar kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimas, gali būti naudojami siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti išvaržos dydį bei tipą. Kartais gali prireikti rentgeno, kad būtų įvertinta galimų komplikacijų, tokių kaip žarnų užsikimšimas, būklė.

Gydymas

Išvaržos gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis. Konservatyvus gydymas apima stebėjimą ir simptomų valdymą, tačiau tai dažnai nėra ilgalaikis sprendimas. Chirurginė intervencija yra dažniausias gydymo metodas, kuris gali apimti atvirą operaciją arba laparoskopinę operaciją, kurioje išvarža yra stumiama atgal į vietą ir silpna vieta sutvirtinama. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazyvias procedūras, kurios sumažina atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas