Kardiogeninis šokas

Anatomija

Kardiogeninis šokas yra būklė, kai širdies gebėjimas pumpuoti kraują yra smarkiai sumažėjęs, kas sukelia nepakankamą organų aprūpinimą krauju ir deguonimi. Pagrindiniai paveikti organai yra širdis, kraujagyslės ir visi organai, priklausantys nuo efektyvios širdies funkcijos. Širdis, kaip centrinis organas, atsakingas už kraujo cirkuliaciją, negali tinkamai atlikti savo funkcijų, todėl sumažėja kraujo tūris, pasiekęs kitus organus. Tai gali sukelti hipoksiją, audinių pažeidimus ir galų gale organų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Kardiogeninis šokas yra sunki būklė, atsirandanti dėl širdies nepakankamumo, dažniausiai po miokardo infarkto, tačiau gali pasireikšti ir kitų širdies ligų atvejais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti greitą paciento būklės pablogėjimą ir mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Kardiogeninis šokas reikalauja skubios medicininės intervencijos, kad būtų atkurta širdies funkcija ir užtikrintas tinkamas organų aprūpinimas krauju.

Ligos priežastis

Pagrindinės kardiogeninio šoko priežastys apima:

• Miokardo infarktas – širdies raumens pažeidimas dėl kraujo tiekimo sutrikimo.
• Širdies raumens ligos, tokios kaip kardiomiopatija – širdies raumens silpnumas, sumažinantis jo gebėjimą pumpuoti kraują.
• Širdies ritmo sutrikimai – netinkamas širdies ritmas gali sumažinti širdies efektyvumą.
• Širdies vožtuvų ligos – vožtuvų nepakankamumas ar stenozė gali trukdyti normaliai kraujo cirkuliacijai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į širdies ligas.
• Rūkymas – tabako vartojimas didina širdies ligų riziką.
• Diabetas – padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Hyperlipidemija – aukštas cholesterolio lygis gali prisidėti prie aterosklerozės.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali sukelti širdies raumens pažeidimus.

Simptomai

• Dusulys – gali būti nuo lengvo iki sunkaus, priklausomai nuo širdies nepakankamumo laipsnio.
• Krūtinės skausmas – gali būti jaučiamas kaip spaudimas ar diskomfortas krūtinėje.
• Silpnumas ir nuovargis – paciento energijos lygis gali smarkiai sumažėti.
• Šaltos, drėgnos galūnės – dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo.
• Žemas kraujospūdis – gali sukelti galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą.

Diagnostika

Kardiogeninis šokas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, paciento istorija ir įvairiais tyrimais. Dažniausiai atliekami elektrokardiogramos (EKG) tyrimai, kraujo tyrimai, kurie gali rodyti širdies raumens pažeidimą (pvz., troponino lygis), echokardiografija, kad būtų įvertinta širdies funkcija, ir rentgeno nuotraukos, siekiant patikrinti širdies dydį ir plaučių būklę.

Gydymas

Kardiogeninio šoko gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip diuretikai, inotropiniai vaistai (pagerinantys širdies susitraukimo jėgą) ir vazodilatatoriai, siekiant sumažinti širdies apkrovą. Be to, kai kuriems pacientams gali prireikti invazinių procedūrų, tokių kaip širdies kateterizacija arba širdies operacijos. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos gerinimas, fizinio aktyvumo didinimas ir streso valdymas. Naujųjų terapijų srityje vis daugiau dėmesio skiriama regeneracinėms medicinos galimybėms, tokioms kaip širdies kamieninių ląstelių terapija, siekiant atstatyti pažeistą širdies audinį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas