Kaulų ir sąnarinių kremzlių gerybiniai navikai

Anatomija

Kaulų ir sąnarinių kremzlių gerybiniai navikai dažniausiai paveikia kaulus ir sąnarius, kurie yra esminiai žmogaus skeletinės sistemos komponentai. Šie navikai gali atsirasti bet kuriame kaulų segmentų, įskaitant ilguosius kaulus, tokius kaip šlaunikaulis ar žastikaulis, taip pat mažesniuose kauluose, tokiuose kaip pirštų kaulai. Be to, navikai gali paveikti kremzles, kurios sudaro sąnarių paviršius, leidžiančias sklandžiai judėti ir sumažinančias trintį tarp kaulų. Paveikti audiniai gali sukelti skausmą, patinimą ir judesių apribojimus.

Ligos aprašymas

Kaulų ir sąnarinių kremzlių gerybiniai navikai yra ne piktybiniai augimai, kurie gali formuotis kaulų ir kremzlių audiniuose. Šie navikai, nors ir neplinta į kitas kūno dalis, gali sukelti rimtų problemų, jei auga ir spaudžia aplinkinius audinius, nervus ar kraujagysles. Dažniausiai pasitaikantys gerybiniai navikai yra osteochondromos ir chondromos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei, sukelti skausmą ir riboti judėjimą, o kartais gali reikalauti chirurginės intervencijos.

Ligos priežastis

Konkrečios šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, traumos ir tam tikros aplinkos sąlygos gali prisidėti prie gerybinių navikų atsiradimo. Pavyzdžiui, kai kurie paveldimi sindromai, tokie kaip Maffucci sindromas, gali padidinti gerybinių navikų riziką. Taip pat, kai kurios traumos ar lėtinis stresas, veikiantis kaulus ir sąnarius, gali skatinti navikų vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – paveldėjimas gali turėti įtakos gerybinių navikų atsiradimui.
• Traumos – pasikartojančios traumos ar ilgalaikis stresas kaulams gali padidinti riziką.
• Aplinka – tam tikros aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, cheminės medžiagos, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti skausmą toje vietoje, kur auglys formuojasi, patinimą ir galimą judesių apribojimą. Kai kurie pacientai gali nesiskųsti jokiais simptomais, ypač ankstyvose ligos stadijose, tačiau vėlesnėse stadijose gali pasireikšti intensyvesnis skausmas ir diskomfortas.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus, įskaitant rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Šie tyrimai leidžia gydytojui įvertinti kaulų struktūras ir nustatyti, ar yra gerybinių navikų. Kartais gali būti atliekama biopsija, siekiant patvirtinti naviko pobūdį ir išsiaiškinti, ar jis iš tiesų yra gerybinis.

Gydymas

Gydymo galimybės gali priklausyti nuo naviko tipo, dydžio ir vietos. Dažnai, jei navikas nesukelia simptomų, gydymas gali būti nereikalingas, tačiau pacientai turi būti reguliariai stebimi. Jei navikas sukelia skausmą ar kitus simptomus, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, siekiant pašalinti naviką. Be to, gali būti taikomos ir kitos terapijos, tokios kaip fizioterapija, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti judėjimo funkciją. Naujausios gydymo galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas