Kepenų pažeidimas, neklasifikuojamas kitur

Anatomija

Kepenys yra vienas iš svarbiausių žmogaus organų, atsakingų už medžiagų apykaitą, detoksikaciją ir įvairių biocheminių procesų reguliavimą. Jos yra didžiausias vidaus organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, po diafragma. Kepenys atlieka daugybę funkcijų, įskaitant tulžies gamybą, kraujo filtravimą, vitaminų ir mineralų kaupimą, taip pat hormonų ir baltymų sintezę. Kepenų pažeidimas, neklasifikuojamas kitur, dažnai paveikia šias funkcijas, sukelia uždegimą, fibrozę ar net cirozę, kas gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui.

Ligos aprašymas

Kepenų pažeidimas, neklasifikuojamas kitur, yra terminas, naudojamas apibūdinti kepenų ligas, kurios negali būti priskirtos konkrečioms klasifikacijoms, tokioms kaip virusinis hepatitas ar alkoholinis kepenų pažeidimas. Ši liga apima įvairius kepenų funkcijų sutrikimus, kurie gali pasireikšti tiek ūminėmis, tiek lėtinėmis formomis. Ši liga yra svarbi, nes kepenų pažeidimas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kepenų nepakankamumas, kraujavimas, infekcijos ir net mirtis.

Ligos priežastis

Pagrindinės kepenų pažeidimo priežastys gali būti labai įvairios. Tai apima toksinų poveikį, pavyzdžiui, alkoholį, narkotikus ar chemines medžiagas, taip pat autoimunines ligas, kurios sukelia uždegimą kepenyse. Be to, metaboliniai sutrikimai, tokie kaip nutukimas, diabetas ar lipidų disbalansas, taip pat gali prisidėti prie kepenų pažeidimo. Genetiniai veiksniai ir paveldimos ligos, pavyzdžiui, hemochromatozė ar Wilsono liga, taip pat gali turėti įtakos šiai būklei.

Rizikos faktoriai

• Alkoholio vartojimas – pernelyg didelis alkoholio suvartojimas gali sukelti alkoholį sukeltą kepenų ligą.
• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris ir su juo susiję metaboliniai sutrikimai gali prisidėti prie nealkoholinės riebalinės kepenų ligos.
• Virusinės infekcijos – hepatito virusai (A, B, C) gali sukelti kepenų uždegimą ir pažeidimą.
• Cheminiai toksinai – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis gali sukelti kepenų pažeidimą.
• Genetiniai veiksniai – paveldimos ligos ir genetiniai sutrikimai gali padidinti riziką susirgti kepenų ligomis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, apetitą praradimą, pykinimą, vėmimą, gelta (odos ir akių pageltimas), pilvo skausmą, niežulį ir tamsų šlapimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir pažeidimo laipsnio.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Kraujyje atliekami tyrimai, kurie gali parodyti kepenų funkcijos rodiklius, tokius kaip ALT, AST, bilirubinas ir albuminas. Taip pat gali būti naudojamos vaizdinės diagnostikos priemonės, tokios kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima įvertinti kepenų struktūrą ir nustatyti galimus pažeidimus. Kartais gali prireikti kepenų biopsijos, kad būtų nustatyta pažeidimo priežastis ir laipsnis.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Priklausomai nuo situacijos, gali būti rekomenduojama pakeisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sumažinti alkoholio vartojimą, laikytis sveikos mitybos ir reguliariai sportuoti. Vaistai, tokie kaip antivirusiniai preparatai ar priešuždegiminiai vaistai, gali būti skiriami, jei liga susijusi su infekcija. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija ar regeneracinė medicina, taip pat yra tiriamos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir pacientų prognozes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas