Kiaušidžių disfunkcija

Anatomija

Kiaušidžių disfunkcija yra sutrikimas, kuris tiesiogiai veikia moterų reprodukcinę sistemą. Kiaušidės yra du mažai dydžio organai, esančios dubens srityje, šalia gimdos, ir atlieka svarbų vaidmenį hormonų gamyboje bei ovuliacijoje. Kiaušidžių disfunkcija gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir ovuliacijos procesus, kas gali turėti įtakos menstruaciniam ciklui, vaisingumui ir bendrai moters sveikatai. Be to, kiaušidžių disfunkcija gali paveikti ir kitas sistemas, tokias kaip endokrininė sistema, kadangi hormonų disbalansas gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Kiaušidžių disfunkcija apima įvairius sutrikimus, kurie gali paveikti kiaušidžių funkciją, įskaitant ovuliacijos trūkumą, hormonų gamybos pokyčius ir menstruacinių ciklų nereguliarumą. Ši liga gali pasireikšti tiek jaunoms moterims, tiek vyresnėms moterims, ir yra svarbi, nes ji gali sukelti vaisingumo problemas, hormonų disbalansą ir kitus sveikatos sutrikimus. Kiaušidžių disfunkcija gali būti susijusi su tokiomis ligomis kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), menopauzė ar ankstyva menopauzė.

Ligos priežastis

Kiaušidžių disfunkciją gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant hormonų disbalansą, genetinius veiksnius, gyvenimo būdo pasirinkimus, stresą, nutukimą, endokrininius sutrikimus ir tam tikras ligas. Hormonų disbalansas gali atsirasti dėl hipofizės ar skydliaukės problemų, o genetiniai veiksniai gali turėti įtakos kiaušidžių funkcijai. Be to, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir stresas, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – gali sukelti hormonų disbalansą ir paveikti ovuliaciją.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su kiaušidžių disfunkcija gali padidinti riziką.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali paveikti hormonų gamybą ir menstruacinį ciklą.
• Endokrininiai sutrikimai – tokie kaip skydliaukės problemos ar diabetas, gali turėti įtakos kiaušidžių veiklai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nereguliarius menstruacinius ciklus, menstruacijų nebuvimą, intensyvų PMS, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, plaukų augimą veido srityje ar kitose neįprastose vietose (hirsutizmas) ir nevaisingumą.

Diagnostika

Kiaušidžių disfunkcija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, istorija, fiziniu patikrinimu ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kurie padės įvertinti hormonų lygį, taip pat ultragarsinį tyrimą, kad būtų galima įvertinti kiaušidžių struktūrą ir funkciją. Papildomi tyrimai gali apimti hipofizės ir skydliaukės funkcijos vertinimą.

Gydymas

Kiaušidžių disfunkcijos gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos priežasties ir simptomų. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, kuri padeda atkurti hormonų pusiausvyrą, ovuliacijos indukcijos vaistus, jei moteris nori pastoti, ir kitus vaistus, kurie gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveikesnė mityba, reguliari fizinė veikla, streso valdymas ir svorio kontrolė. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir alternatyvius metodus, tokius kaip akupunktūra, kurie kai kurioms moterims gali padėti sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas